- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitalą padidino 21,419 mln. eurų.
Rekonstrukcijų vertė
Šis uosto direkcijos kapitalo padidinimas įvyko dėl 2015 metais ir 2016 metais per tris ketvirčius sėkmingai vykdytų statybų uoste. Per 2015 metus Uosto direkcija vykdydama statybas papildomai įsigijo turto už 16,387 mln. eurų. Iš jų 13,202 mln. eurų sudarė nuosavos lėšos ir 3,185 mln. eurų ES fondų lėšos. Per 2016 metų tris ketvirčius Uosto direkcija atliko jos nuosavybės vertę didinančių darbų už 8,217 mln. eurų.
Lėšos buvo investuotos į akvatorijos gilinimą, krantinių statybą ir rekonstrukciją. 2015 metais didžiausia dalis lėšų buvo investuota į uosto laivybos kanalo gilinimą (4,136 mln. eurų), geležinkelių statybą ir remontą (3,551 mln. eurų), dviejų lygių sankryžos statybą Nemuno g. (2,374 mln. eurų), krantinių 67 ir 68 rekonstrukciją (2,038 mln. eurų), akvatorijos gilinimą (1,451 mln. eurų), krantinių 101-104 rekonstrukciją (901 tūkst. eurų), krantinių remontą (771 tūkst. eurų), 43-45 krantinių rekonstrukciją (668 tūkst. eurų), užteršto grunto aikštelės projektavimą ir statybą (622 tūkst. eurų). Iš viso per 2015 metus buvo atlikta 27 darbai, kurių vertė įtraukta į didinamą Uosto direkcijos kapitalą.
Per 2016 metų tris ketvirčius vykdyti šie didesni darbai – 66-67 krantinių rekonstrukcija (2,097 mln. eurų), 101-104 krantinių rekonstrukcija ir gilinimas (1,015 mln. eurų), dviejų lygių sankryžos statybą Nemuno g. (1,007 mln. eurų), geležinkelių statyba ir remontas (991 tūkst. eurų), akvatorijos gilinimas (794 tūkst. eurų), krantinių remontas (713 tūkst. eurų). Iš viso per tą laiką atlikti 24 darbai, kurie didino uosto vertę.
Uosto turtas
Uosto direkcija yra Klaipėdoje yra viena turtingiausių organizacijų. 2016 metų pradžioje ji valdė ilgalaikio turto, kurio vertė siekė per 497 mln. eurų. Didžiausią dalį turto sudarė uosto statiniai – krantinės, akvatorija – 411 mln. eurų. Iš jų krantinių vertė 193,587 mln. eurų, akvatorijos ir įplaukos kanalų – 143,221 mln. eurų. Pati uosto žemė vertinama apie 55,99 mln. eurų. Pietinio ir Šiaurinio molų vertė laikoma – 25,48 mln. eurų, geležinkelių – 22,82 mln. eurų, uosto kelių – 14,72 mln. eurų.
Valstybės nuosavybės kapitalo dalis Uosto direkcijos turto dalyje 2016 metų pradžioje siekė 384 mln. eurų. Nuo šių metų ši dalis Vyriausybės nutarimu ir padidinta 21,419 mln. eurų.
Vertinant 2016 m. balandį patvirtintą Uosto direkcijos balansą matyti, kad ši valstybės institucija yra pakankamai gerai dirbanti organizacija. Ji kaip tokiai įstaigai 2015 metų gruodžio pabaigoje turėjo palyginti nedidelį 11 mln. eurų kreditą bankams su beveik 26 mln. eurų pačios Uosto direkcijos rezervu ir beveik 23,8 mln. eurų nepaskirstytu pelnu.
Per 2015 metus Uosto direkcija kreditus bankams sumažino 9,51 mln. eurų. Ji anksčiau laiko grąžino visą 7,8 mln. JAV dolerių paskolą, kuri buvo imta iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko uosto įplaukai tobulinti.
Toks finansinis Uosto direkcijos veidas šių metų pradžioje dar padidinus jos kapitalą, leistų Uosto direkcijai skolintis nemažas lėšas. Naujų paskolų jai gali prireikti nuo 2018 metų, kai imsis vykdyti ambicingus planus perstatyti uosto pietinį molą, gilinti uostą iki 16,5-17 metrų.
Atsilieka nuo savivaldybės
Per metus Uosto direkcija gauna apie 50 mln. eurų pajamų. Jos daugiausiai priklauso nuo krovos, o labiausiai nuo atplaukiančių laivų rinkliavų. 2014 metais Uosto direkcijos pajamos siekė 49,95 mln. eurų, 2015 metais – 54,55 mln. eurų. 2016 metų pajamos, įskaitant vilkiko „Stumbras“ pardavimą, siekė 58,6 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...