- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik nuomodamiesi būstą lietuviai renkasi, kad jis būtų netoli darbovietės ar mokymo įstaigos, o įsigydami būstą siekia, kad jis būtų atokiau nuo miesto centro. „Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai.
Remiantis naujausiu „Euromonitor International“ tyrimu, Vilnius patenka į dešimtuką pasaulio miestų, turinčių daugiausiai lengvųjų automobilių (skaičiuojant tūkstančiui gyventojų). Pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, (618 automobilių 2013 m.) Vilnius yra septintoje vietoje ir lenkia tokius miestus kaip Los Andželas (JAV), Kvala Lumpūras (Malaizija) ir Finiksas (JAV).
Sugrįžę į Vilnių miestiečiai vėl stojo į gatvėse nusidriekusias transporto spūstis, tačiau, kaip galima suprasti iš nekilnojamo turto ekspertų, ieškodami įsigyti būstą tautiečiai pasiryžę stovėti kamščiuose ir namo keliauti nuo keliasdešimt minučių iki valandos ar dar ilgiau.
„Būsto nuomos rinkoje susisiekimas yra labai svarbus kriterijus. Ieškantys buto nuomai nori, kad jis būtų arčiau mokymo įstaigos ar darbovietės, tačiau įsigyjant būstą situacija kitokia – vieni renkasi jau gerai pažįstamą rajoną, kiti ieško gyvenamosios vietos užmiestyje“, – portalui LRT.lt komentuoja nekilnojamo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pasak M. Čiulados, lietuviai linkę įsigyti namą priemiestyje ar užmiestyje ir kasdien praleisti valandą ar daugiau laiko kelionėse. „Ant svarstyklių tuomet gula stovėjimas kamštyje prieš tam tikrą malonumą gyventi name. Lietuviai labiau vertina ramybę, nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – sako nekilnojamo turto ekspertas.
Kad susisiekimas ieškant gyvenamosios vietos yra šalutinis kriterijus, sutinka ir bendrovės „Re/max Lietuva“ regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas: „Kaina, vaizdas pro buto langą, parkavimas vis dėlto yra aukštesni kriterijai. [...] Iš kitos pusės, trūksta ir patirties – kol nepagyveno užmiestyje, nepavažinėjo pirmyn atgal, neatsisakė pramogų, kavinių, būrelių vaikams, tol pateisina tokį gyvenimą.“
Verta pagalvoti apie būsimus pirkėjus
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė būsto pirkėjams siūlo pagalvoti, ar būsimiems pirkėjams, jei būstą tektų kada nors parduoti, bus naudinga jo vieta, ar ten gyventi patogu eismo atžvilgiu.
„Reikėtų apsispręsti, ar tai yra investicija, ar gyvenamoji vieta, nors dažniausiai žmonės bando suderinti abu dalykus. [...] Jie turėtų pagalvoti, ar būsimiems jų pirkėjams vieta bus aktuali, ar tai didins, ar mažins kainą“, – aiškina J. Varanauskienė.
Pasak finansų ekspertės, kiekvienas žmogus vertina skirtingus dalykus, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. „Vieni žmonės renkasi būstą dėl gero susisiekimo, tačiau, pavyzdžiui, auginantys vaikus gyventi prie didelės gatvės nenori, nes dėl triukšmo neatsidarysi lango“, – tęsia J. Varanauskienė.
Pasak finansų ekspertės, kalbant apie užmiestį reikia atkreipti į dėmesį ir į dar vieną faktorių. „Reikia paskaičiuoti, kiek iš užmiesčio per mėnesį kainuos važinėti į darbą. Žmonės mėgsta nusipirkti būstą atokesnėje vietoje, tai pigiau nei centre, tačiau [...] ilgas ir nepatogus susisiekimas, kelionė į darbą – vienas iš stipriausių veiksnių, žmones darančių nelaimingais“, – tikina pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...