- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinių padalinių inspektoriai jau kelerius metus vykdo sustiprintą sezoninę lietuviškų vaisių ir daržovių, parduodamų turgavietėse ir laikinose prekybos vietose, kontrolę. Daugiausia dėmesio yra skiriama produktų kilmės šalies nurodymui. VMVT duomenimis, vartotojų klaidinimas dėl vaisių, uogų ar daržovių kilmės buvo vienas dažniausių pažeidimų, tačiau pastaraisiais metais tokių pažeidimų sumažėjo penktadaliu.
Šių metų balandžio mėnesį patikrinus parduodamas daržoves – bulves, agurkus, kopūstus, prieskonines žoleles (krapus, petražoles) svogūnų laiškus, burokėlius, morkas ir kt. – atvejų, kad kilmės šalis būtų nurodyta neteisingai arba iš viso nenurodyta – nenustatyta.
Iš visų praėjusiais metais atliktų patikrinimų buvo nustatyta 11 proc. su produktų kilmės šalies nurodymu susijusių pažeidimų. Dažniausiai (70 proc. atvejų) prekeiviai neturėjo ar negalėjo pateikti vaisių ar daržovių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų kainų etiketėje deklaruojamą kilmės šalį, dar apie 30 proc. atvejų pripažinta, kad prekeiviai sąmoningai klaidino nurodydami kitą produkto kilmės šalį ar visai jos nenurodydami. Tačiau palyginti su 2017 m. šių pažeidimų sumažėjo 10 proc., o palyginti su 2016 m. – 20 proc.
„Mūsų tarnybos inspektoriai patikrinimų metu visuomet įvertina, kokią vaisių, uogų ar daržovių kilmės šalį prekeiviai nurodo. Tačiau ir pirkėjai turėtų nesusigundyti akivaizdžiai klaidinančiais prekeivių pažadais ir atminti, kad Lietuvoje auginamiems vaisiams, uogoms ar daržovėms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, šiuo metu prekybos vietose kol kas galima rasti tik šiltnamiuose užaugintų lietuviškų pomidorų, agurkų, salotų ir pan. Lauke, o ne po danga prisirpusių lietuviškų braškių taip pat dar reikėtų palaukti kelias savaites, o lietuviškų šilauogių – apie mėnesį. Tad nereikėtų tikėtis, kad šių lauke užaugintų lietuviškų gėrybių jau bus ir prekyboje“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Algintė Serapinaitė.
Pasak specialistės, prekiautojai vaisiais ir daržovėmis kainų etiketėse turi nurodyti: produkto pavadinimą, kilmės šalį, kokybės klasę ir veislę (jei taikoma), tiekėjo kontaktus (adresą, telefoną ir t. t.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...