- LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompetencijos, kurių šiandien reikalauja darbo rinka, visiškai kitokios nei anksčiau. Nors jauni žmonės įgyja reikalingus įgūdžius, vidurinei kartai ir senjorams jų trūksta – skaitmeninėje Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Taip LRT RADIJUI sako darbo rinkos skaitmenizacijos ekspertė Vilma Misiukonienė. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis teigia, kad vyrauja samdomo darbo aukso amžius – technologijos suteikia lankstumo ir galimybę gyventi savu ritmu.
Sako, kad dabar – aukso amžius
Prieš šimtmetį sugalvotas darbo modelis nėra pasenęs – Lietuvoje jis vyrauja ne šimtą, o tik 50 metų, sako B. Gruževskis. Kaip teigia jis, kai kurie žmonės seniau turėdavo dirbti ir šeštadieniais, tad šis modelis – ypatingas visos žmonijos laimėjimas: „Sakoma, kad tai senas dalykas, neatitinkantis tikrovės, bet mes nevertiname to, kuo dar net nespėjome pasidžiaugti.“
Pasak B. Gruževskio, darbas yra reglamentuojamas ir todėl akcentuojama būtinybė pailsėti. „Kažkas rūpinasi, kad žmogus būtų apsaugotas nuo išnaudojimo darbo sferoje. Tokį malonumą turi mažiau nei pusė pasaulio gyventojų, manau, apie 30–40 proc. Norėčiau, kad ta apsauga išliktų“, – tikina pašnekovas.
Po kokių 15–20 metų mažiausiai pusė viso žemės ūkio bus kompiuterizuota, ypač gyvulininkystė ir pirminis apdorojimas. Aišku, traktoriai ir kombainai tikriausiai liks, bet noriu tikėti, kad irgi bus kompiuterizuoti, lengviau valdomi.
B. Gruževskio nuomone, dirbant šiais laikais komforto tik daugėja: „Turint omenyje technologijas ir galimybes, šiandien samdomo darbo aukso amžius. Problema – ne besikeičianti darbo forma, bet vertybės ir galimybės pasinaudoti darbo rezultatais. Tai du dalykai, kurie visiškai nepriklauso nuo darbo formos, informacinių technologijų ir darbo santykių. Problema, kad dirbdami nežinome, kokią dalį pasisavinome iš to, ką padarėme. O tai, kad dirbame daugiau, nereiškia, kad ir gauname daugiau.“
B. Gruževskis tikina, kad šiais laikais galima dirbti kada nori ir kur nori, yra aukso amžius. „Anksčiau tokio rojaus, kai nebūtina stovėti kamštyje, ryte skubėti į darbą ir jaudintis, kad bus pavėluota, nebuvo. Europos šalyse tuo naudojasi 10–15 proc. žmonių, o pasaulyje tik iki 10 proc. Daugeliui tai dar neaktualu“, – aiškina pašnekovas.
Keičiasi visos darbo formos, daugumos nebeliks
V. Misiukonienės teigimu, pasak Oksforde atliktos studijos, 47 proc. darbo vietų per ateinančius 25 metus išnyks: „Nebeliks darbo pozicijų, kurios yra šiandien. Ateityje bus reikalaujama kitokių kompetencijų. Keičiasi visos darbo formos, 8 iš 10 darbų susiję su skaitmeninėmis technologijomis ir įvairiomis pramonėmis. Pozicijos, nereikalaujančios socialinio intelekto ir kūrybiškumo, yra rizikos zonoje, jų neliks.“
Paklausta, kokioms specialybėms gresia išnykimas, V. Misiukonienė teigia, kad tam įtakos turi gyvenimas skaitmeninėje ekonomikoje. „45 proc. visų IT technologijų keičia mūsų ekonomikos augimą ir plečia rinką, tuo pačiu kurdama tų skaitmeninių technologijų kūrėjų ir vartotojų poreikį. Visai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje ir kultūrinėje aplinkoje esi, kokia valiuta atsiskaitai, jei tik turi kompetencijų ir esi tas talentas, kurio man reikia kažkokiam laikotarpiui, galiu tave pasamdyti“, – tvirtina pašnekovė.
Anot V. Misiukonienės, šiuo metu svarbios kelios tendencijos: „Dėl globalizacijos pasaulis tampa mažesnis, tad svarbus žmonių mobilumas, galėjimas būti bet kurioje pasaulio vietoje ir perduoti informaciją dirbant per atstumą. Svarbus naujoviškas vartotojų elgesys, naujos technologijos ir toji tūkstantmečio karta, kuri jau gimdama žino, ką reikia paspausti.“
Pokyčiai neaplenks ir žemės ūkio
B. Gruževskio teigimu, technologijų ir globalizacijos procesų kontekste Lietuva yra pakraštys: „Todėl pokyčių pas mus mažiau. Bandžiau paskaičiuoti, kiek yra žmonių, kuriems galioja naujos sąlygos. Jei sudėtume verslą, valdymą, draudimo ir finansines, mokslo paslaugas ir dalį medicininių-konsultacinių paslaugų, tai sudarytų apie 100 tūkst., t. y. 5–7 proc. žmonių.“
Kaip sako B. Gruževskis, labai keičiasi žemės ūkio situacija. „Į žemės ūkį ateina technologijos, bet kiek jos pasieks Lietuvą, sunku pasakyti. Reikia žiūrėti, kokios yra tendencijos, nes nėra jokių abejonių, kad, pavyzdžiui, po kokių 15–20 metų mažiausiai pusė viso žemės ūkio bus kompiuterizuota, ypač gyvulininkystė ir pirminis apdorojimas. Aišku, traktoriai ir kombainai tikriausiai liks, bet noriu tikėti, kad irgi bus kompiuterizuoti, lengviau valdomi“, – tikina pašnekovas.
Anot specialisto, Europoje apie 60 proc. viso pieno yra pagaminama karvių, kurios beveik nemato saulės: „Visas procesas yra kompiuterizuotas. Automatiškai įjungiami melžimo aparatai, vienas žmogus aptarnauja medžiagų atvežimą arba krauna žaliavas į sistemą, į konteinerius, kurie paskui savaitę, dvi ar tris paskirsto maistą. Žmogaus faktiškai nereikia.“
B. Gruževskis teigia, kad JAV, Kanadoje yra daug jaunimo, atstovaujančio žaliųjų judėjimui ir ekologinei žemdirbystei. „Jie ateina į žemės ūkį ir taiko technologijas, kurios labai skiriasi nuo mūsų. Tai kompiuterizuotos technikos, labai palengvinančios žmogui darbą. Dabar tam tikra technika galima pakeisti žmogų, dirbantį 12 valandų – ji tą darbą atlieka dirbdama ir 18 valandų. Todėl žemės ūkis tikrai labai pasikeis“, – aiškina pašnekovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu6
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...