„Sovietinis plombyras“ Lietuvos parduotuvėje: kai kas nemato problemos

Lietuvos politikų reakcijos į tai – skirtingos. Valdančiųjų „valstiečių“ pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad šalyje yra ir didesnių bėdų. Tuo metu konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad taip, net jei ir nesąmoningai, prisidedama prie prorusiškos propagandos.

Visuomenininkas, etiketo specialistas G. Drukteinis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo ledų, kuriuos įsigijo Dieveniškių krautuvėlėje, nuotraukomis. Jis piktinosi, kad praėjus 27 nepriklausomybės metams, Lietuvos parduotuvėse įmanoma rasti prekių, kurių pavadinimuose – aliuzijos į 50 metų trukusią okupaciją.

„Kad būtų įdomiau, atvažiavome himno giedoti į „irgi Lietuvą“ – Dieveniškes. Iš principo. Nusipirkau vietiniame sklepe spoleczny (parduotuvėje – LRT.lt) ledų „Sovietskij Plombir“, suprantama gi „irgi Lietuvos“ nostalgija. Tačiau pamačiau, kas tų „sovietskije“ gamintojas ir apstulbau – ogi patys lietuviškiausi lietuviai Vilkaviškyje!

Suprantu, kad įstatymas dėl sovietinės ir nacistinės simbolikos čia neveikia, bet kaip Jums ne gėda, lietuviai? Juk ne gėda būtų ir „Nazistische Plombir“ gaminti, kad tik babkes kas jums mokėtų? Baudžiauninkai jūs, baudžiauninkai...“ – mintimis dalijosi G. Drukteinis.

„Sovietinis plombyras“ Lietuvos parduotuvėje – per klaidą

LRT.lt susiekė su ledus pagaminusios įmonės „Art Glacio“ vadovu Arūnu Simučiu, kuris patikino, kad ledų rusišku „Sovietskij Plombir“ pavadinimu Lietuvos rinkoje būti neturėjo – jie skirti eksportui.

„Matyt, per klaidą pakliuvo toks ledas: jis neturėtų būti parduodamas Lietuvoje, jis yra eksportuojamas. Jei užsakovas užsako su tokiu pavadinimu, tai mes ir pagaminame. Tą pavadinimą ne mes sukūrėme, yra pirkėjas, kuriam šis pavadinimas tinka, ir jis tokius ledus, pagamintus pagal specialų užsakymą, perka iš mūsų“, – aiškino pašnekovas.

A. Simutis pripažino, kad tai – nepilietiška, tačiau, pasak jo, nėra iš ko rinktis – užsakymų nėra tiek daug.

„Labai nepilietiška, bet tai ką daryti? Užsakymų nėra tiek daug, kad galėtume rinktis“, – kalba jis.

Paklaustas, ar neketina keisti pavadinimo, pašnekovas tokios galimybės nesvarstė, mat užsakovai pageidauja tokio pavadinimo.

Primename, kad įmonė „Samsonas“ vos prieš trejetą metų atsisakė Lietuvoje pardavinėjamų „Tarybinių“ dešrelių pavadinimo, palikdama tik to laikmečio žmonių atvaizdus.

Prisideda prie Rusijos informacinio karo

Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, paklaustas, ką mano apie tokią situaciją, sako, kad Lietuvoje problemų yra ir didesnių, tačiau neprieštarauja, kad tokių aliuzijų ir sąsajų su sovietmečiu turėtų būti kuo mažiau.

Gal tikrai komercinių paskatų vedami verslininkai taip padarė, bet tai sutampa su Rusijos informacinio karo, propagandos linija, kuri pirmiausia yra orientuota į sovietinės nostalgijos stiprinimą.

„Man visokių tokių aliuzijų ne kartą teko matyti. Mano požiūriu, tai tikrai nėra svarbiausia mūsų gyvenimo problema. Bet jei tai kam nors sukelia problemą, tai tikrai tokių ledų gali nebūti.

Bet koks gamintojas galėtų atsisakyti naudoti tokius pavadinimus geranoriškai – be jokių draudimų. Tie, kas dirba su gamintojais ir jų prekių ženklais, galėtų geranoriškai kalbėtis, kad tokių aliuzijų ir sąsajų būtų kuo mažiau“, – kalba T. Tomilinas.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. Kasčiūnas pažymi, kad, nors to ir nesiekdami, tokiu būdu verslininkai prisideda prie Rusijos informacinio karo, nostalgijos sovietmečiui ir nusivylimo dabartine Lietuvos santvarka stiprinimo.

„Gal tikrai komercinių paskatų vedami verslininkai taip padarė, bet tai sutampa su Rusijos informacinio karo, propagandos linija, kuri pirmiausia yra orientuota į sovietinės nostalgijos stiprinimą. Tie, kas jaučia nostalgiją (sovietmečiui – LRT.lt), nusivilia mūsų demokratine santvarka, o tai iš esmės koreliuoja su prorytietiška geopolitine orientacija. Tai yra problema, ir tokie produktai, jų reklama, natūralu, prisideda prie viso šito.

Jei tai yra verslo sprendimas, akivaizdu, kad tai yra neraštingas sprendimas. Komerciškai gal atrodo vienaip, tačiau pilietiškumo, patriotiškumo požiūriu tai yra neraštingas ir neteisingas sprendimas“, – kalba L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tokiais atvejais galima galvoti apie tam tikrą reguliavimą, filtro įvedimą, tačiau pirmiausia politikas sako esąs linkęs apeliuoti į verslo sąmoningumą.