„Sodros“ įmokų „lubų“ klausimas vėl kels aistras Seime

Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

BNS kalbinti politikai ir ekonomistai sutinka, kad šiuo metu optimalu būtų nustatyti 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas, tačiau neatmetama galimybė, kad iš pradžių jos gali siekti ir 10 VDU.

S. Jakeliūnas: „Sodros“ įmokų lubos – užbaigus pensijų kaupimo pertvarką

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis Stasys Jakeliūnas sako, kad pirmas žingsnis siekiant įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“ jau žengtas – 3,7 mlrd. eurų siekusi „Sodros“ skola šių metų pradžioje perkelta į valstybės biudžetą. Anot parlamentaro, dabar belieka atsisakyti antros pakopos pensijų fondų finansavimo „Sodros“ lėšomis ir diskusijoms dėl „lubų“ įvedimo kliūčių nebeliks.

„Sprendimai galutiniai nepriimti, bet tarp visų institucijų praktiškai yra sutarimas, kad iš „Sodros“ antroji pensijų pakopa nebeturėtų būti finansuojama. (...) Išsprendus antrosios pensijų pakopos finansavimo klausimą, bus galima grįžti prie „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo diskusijų“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Jo skaičiavimais, „lubas“ pradėjus taikyti nuo 10 VDU, „Sodros“ biudžeto pajamos per metus sumažėtų apie 30 mln. eurų, o pasirinkus 5 VDU ribą - iki 90 mln. eurų. Jei „lubos“ būtų taikomos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, netektys siektų atitinkamai 37 mln. ir 105 mln. eurų.

Palikti daug uždirbantiems mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nėra žmogiška. Nerasime nė vienos šalies, kur uždirbantys daug mokėtų tik 15 proc.

Tuo metu „Sodros“ pervedimai antros pakopos pensijų fondams šiemet turėtų siekti 189,5 mln. eurų (9 proc. daugiau nei 2016-aisiais), tai sudarys kiek mažiau nei 5 proc. visų fondo išlaidų.

Anot S. Jakeliūno, vertėtų apsvarstyti ir „Sodros“ išmokų „lubų“ variantą – atsisakyti jų ribojimo.

„Dėl tokio sprendimo diskusijos kol kas nevyksta, tačiau jis buvo mūsų („valstiečių“– BNS) programiniuose siūlymuose kaip viena iš alternatyvų. Todėl gal bus galima atnaujinti diskusijas ir šia tema, aš būčiau linkęs apie tai diskutuoti“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

„Sodros“ įmokų „lubos“ siejamos su progresinių mokesčių įvedimu

Dalis parlamentarų tvirtina, kad diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ galimos, tik apsisprendus dėl progresinių mokesčių įvedimo. Tam pritaria ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ekonomistas Romas Lazutka.

„Palikti daug uždirbantiems mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nėra žmogiška. Nerasime nė vienos šalies, kur uždirbantys daug mokėtų tik 15 proc.“, – BNS tvirtino R. Lazutka.

Jo teigimu, dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ turėtų būti sprendžiama kartu su visos mokesčių sistemos, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM), pertvarka.

„Jei įgyvendinus reformą biudžetas surinktų daugiau pajamų iš tų, kurie uždirba daugiau, „Sodroje“ atsirasiančią skylę būtų galima uždengti biudžeto subsidijomis. Atrodytų, kad niekas nesikeičia – žmogus uždirbtų tiek, kiek uždirbdavo, bendra mokesčių suma liktų ta pati, o skirtumas būtų tas, kad į „Sodrą“ reikėtų mokėti mažiau, o į valstybės biudžetą dėl GPM progresyvumo – daugiau“, – aiškino R. Lazutka.

Pasak jo, „Sodros“ praradimus būtų galima kompensuoti ir iš biudžeto pradėjus mokėti bent dalį motinystės išmokų, taip pat siūlyti verslui mainais į „lubas“ padidinti jų mokamo pelno mokesčio tarifą.

„Įvesdami „lubas“, dalį lėšų paliktume darbdaviams, nes jie moka didesnę „Sodros“ įmokų dalį ir sutaupytų lėšų juk neatiduos žmogui – nepadidins algos“, – teigė R. Lazutka.

Tačiau jis pripažino, kad dėl tokių „mainų“ nukentėtų įmonės, kurios dėl nedidelių atlyginimų neturėtų galimybių pritaikyti „lubas“ ir taip sutaupyti dalį lėšų.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS tvirtino, kad be progresinių mokesčių „Sodros“ įmokų „lubos“ tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį šalyje ir neleistų didinti pensijų. Šio komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas pabrėžia, kad progresinis tarifas turėtų būti taikomas visoms, o ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms.

„Priešingu atveju diskutuoti prasmės nėra, „Sodros“ įmokų „lubos“ yra neatsiejama progresinių mokesčių dalis. Vien tik įmokų „lubų“ įvedimas dar labiau sumažintų dabar esamą šiokį tokį mokesčių progresyvumą“, – BNS sakė T. Tomilinas.

Tuo metu parlamentarė Aušra Maldeikienė tvirtino, kad dėl „lubų“ atsirasiančias „Sodros“ netektis būtų galima kompensuoti papildomai apmokestinant gyventojams mokamus dividendus.

„Tas „Sodros“ biudžeto negautas pajamas (dėl „lubų“ įvedimo – BNS) reikėtų kompensuoti. Siūlau atsisakyti dividendų neapmokestinimo „Sodros“ įmokomis“, – BNS teigė A. Maldeikienė.

Ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat sakė abejojantis, ar būtų realu taikyti „Sodros“ įmokų lubas, kartu neįvedant progresinių mokesčių.

„Būtų labai sunku tokią idėją visuomenei pristatyti. Atsirastų „geradarių“, kurie aiškintų, kad čia yra daroma turtingiesiems mokesčių lengvata. Būtų politiškai sudėtinga tokį pasiūlymą priimti“, – BNS tvirtino G. Nausėda.