- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nei pensija, nei kitos socialinės išmokos, perskaičiavus jas iš litų į eurus, tikrai nepamažės, tikina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis. Anot jo, visos išmokų sumos, šias konvertuojant, bus apvalinamos gavėjo naudai.
„Daugelis socialinių išmokų (taip pat ir pensijos) yra skaičiuojamos vadovaujantis baziniais dydžiais [...]. Tvirtinant tuos dydžius eurais, bus apvalinama išmokų gavėjų naudai. Tam tikra prasme galima pasakyti, kad išmokos padidės, bet ne dešimtimis litų“, – teigia „Sodros“ darbuotojas.
Anot jo, žmonėms nieko nereikės daryti, kad socialinės išmokos būtų perskaičiuotos į eurus – sumos, kurios šiuo metu yra saugomos bankuose, Naujųjų metų naktį bus automatiškai konvertuojamos iš litų į eurus. „Kam perveda į banką, perves eurais, kam atneša į namus arba į pašto skyrių grynais pinigais, vėlgi atneš eurais, nebe litais“, – tvirtina M. Strumskis.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius tikina, kad, socialines išmokas, atlyginimą ar stipendiją perskaičiavus eurais, perkamoji galia tikrai nesumažės. „Perskaičiavus pensiją pagal nustatytą kursą, lygiai taip pat bus perskaičiuojamos ir visos kitos kainos – tiek prekių, tiek paslaugų. Jos bus skaičiuojamos pagal nustatytą kursą“, – aiškina L. Bartkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras primena, kad didžioji dalis prekybininkų ir paslaugų teikėjų yra pasirašę geros valios memorandumą, kuriuo jie įsipareigoja ne tik nepagrįstai nekelti kainų, bet ir teisingai jas perskaičiuoti. „Taigi paslaugų ir prekių kainos lieka tokios pačios, tik perskaičiuotos į eurus, o visos socialinės išmokos, pradedant nuo pensijų, baigiant stipendijomis, bus apvalinamos gavėjo naudai“, – sako L. Bartkevičius.
Jo teigimu, perskaičiavus pensijas iš litų į eurus, Europos Sąjungos (ES) kontekste atrodysime visai neblogai. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro, pensijos ES šalyse lyginamos pagal pakeitimo normą, t. y. pensijos dydis įvertinamas procentais nuo darbo užmokesčio, kurį žmogus gaudavo, kai buvo darbingas, ne pensinio amžiaus.
„Pas mus pakeitimo norma dabar yra 47–48 proc. nuo vidutinio atlyginimo ir vidutinės pensijos. Tai reiškia, kad žmogus gauna pensijos beveik pusę darbo užmokesčio sumos. Galime palyginti su Kroatija, Bulgarija, kurios turi prasčiausią pakeitimo normą – pensijų dydį sudaro 36–39 proc. buvusios algos. O mūsų artimiausi kaimynai, Latvija, turi tą pačią pakeitimo normą – 47 proc., Estijoje siekia 50 proc.“, – sako L. Bartkevičius.
Jis priduria, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje pakeitimo norma yra tokia pati, kaip ir Lietuvoje – 47 proc. nuo buvusio atlyginimo. Didžiausia pakeitimo norma, viršijanti 60 proc., yra Italijoje ir Prancūzijoje. „Europos šalių kontekste mes tikrai neatrodome prasčiausiai“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų3
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...