- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais pirmą kartą per dešimtmetį „Sodra“ gavo daugiau įmokų, nei išleido, - jos biudžeto perviršis siekė 123 mln. eurų. Planuojama, kad perviršinį biudžetą „Sodra“ turės ir šiemet - iš viso 240 mln. eurų perviršį.
„Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų - 92,5 mln. eurų daugiau, nei planuota, ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais“, - teigiama „Sodros“ pranešime.
„Sodros“ išlaidos pernai padidėjo 225 mln. eurų, iki 3,742 mlrd. eurų. Daugiausiai išaugo išlaidos pernai spalį 5 proc. padidintoms pensijoms - 156 mln. eurų.
Pernai iš viso „Sodra“ surinko apie 10 proc. daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai skyrė ir daugiau įvairių išmokų. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 30,2 mln. eurų daugiau, ligos išmokoms - beveik 23 mln. eurų daugiau nei 2016-aisiais. Šių socialinio draudimo išmokų sumos pernai augo maždaug dešimtadaliu.
„Pernai apie 12 tūkst. padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir gana žymiai padidėjusi vidutinė alga lėmė, kad darbdaviai ir jų darbuotojai sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų“, - pranešime teigia „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Numatyta, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 4,25 milijardo eurų. Šiemet „Sodra“ planuoja apdraustiesiems išmokėti kiek daugiau nei 4 milijardus eurų įvairių išmokų ir pensijų. Prognozuojama, kad metų gale pajamos viršys išlaidas 240 milijonų eurų.
Pernai Lietuvoje buvo apie 1,4 mln. gyventojų, mokėjusių socialinio draudimo įmokas.
Didžioji dalis „Sodros“ biudžeto teko senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, našlaičių išmokoms ir pensijoms. Pensijų socialinio draudimo įmokų gyventojai pernai sumokėjo 3,265 mlrd. eurų. Kitas įplaukas sudarė ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.
Praėjusių metų gruodį „Sodros“ senatvės pensijas gavo 592 tūkst. žmonių, o netekto darbingumo - 146 tūkstančiai. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 metais. Vidutinė senatvės pensija pernai gruodį sudarė 287 eurus ir buvo beveik 32 eurais didesnė nei prieš metus. Pensininkams iš viso išmokėta 2,7 mlrd. eurų. Iš jų didžiąją dalį - 2 mlrd. eurų - sudarė senatvės pensijos.
Preliminariais duomenimis, pernai ligos socialiniam draudimui gyventojai įmokėjo 143,1 mln. eurų, o išmokos siekė 256,4 mln. eurų ir viršijo įmokas daugiau nei 100 mln. eurų. Iš viso gyventojams per metus skirta apie 850 tūkst. ligos išmokų susirgus. Vidutinė ligos išmoka siekė 25 eurus už dieną, o vidutinė ligos trukmė - 12,2 dienos.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 286,6 mln. eurų - 24 mln. Daugiau, nei sumokėta motinystės socialinio draudimo įmokų. Beveik 43 tūkst. tėvų gavo vaiko priežiūros išmokas, o vidutinė išmoka siekė 375 eurus per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...