Socialinių permainų mozaika

Pensijos didėja krizei nesibaigus

Nuo sausio 1 d. mokamos didesnės pensijos senjorams – į buvusį lygį sugrąžintos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijos. Per birželio mėnesį baigtos kompensuoti nepriemokos 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams, kurie tuomet dirbo ir gavo sumažintas senatvės ir invalidumo pensijas; tam skirta 263 mln. litų, o nepriemokos pasiekė 88,3 tūkst. žmonių.

Nuo spalio 1 d. – sugrąžinta valstybinės pensijos dalis, kuri buvo sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų. Tai palietė apie 10 tūkst. žmonių. Nuo 2013 m. bus atstatytos į prieškrizinį lygį visos valstybinės pensijos.

Laiku priimti nepopuliarūs, bet ryžtingi sprendimai padėjo suvaldyti valstybės finansus, įveikti sunkmetį.

Dirbti, o ne gyventi iš pašalpų socialinės

Nuo šių metų pradžios pradėta socialinėspiniginės paramos sistemos pertvarka, kurios tikslas – skatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, ir taip reikiamą valstybės pagalbą ir paramą nukreipti sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės nariams. Kartu tai ir paskata žmonėms pasirūpinti patiems savimi, savo šeimos nariais, motyvuoti juos dirbti, kurti, užuot pašalpas traktavus kaip pakaitinę algą ar priedą prie uždarbio.

Bandomajame projekte dalyvauja Raseinių, Panevėžio, Akmenės, Šilalės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Per 2012 m. pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 10,7 proc., o išlaidos socialinei paramai – 15,5 proc.

Per 2012 m. pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 10,7 proc., o išlaidos socialinei paramai – 15,5 proc.

Valstybės pagalba jauniems žmonėms

„Sodros“ lengvata darbdaviams, kurie įdarbina jaunus, patirties neturinčius žmones, transformuota į subsidiją darbdaviams – dalinį darbo užmokesčio kompensavimą, panaudojant ES lėšas. Taigi, tokie dirbantys jaunuoliai išlaiko teisę į pensinį stažą.

Darbdaviams, įdarbinantiems jaunus (iki 29 metų) asmenis pagal įgytą kvalifikaciją, mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti (iki 6 mėnesių).

„Eurostat“ duomenimis, jaunimo iki 25 m. nedarbas Lietuvoje sumažėjo labiausiai ES.

Jaunuoliai, ką tik baigę mokslus ir nespėję susirasti darbo, gali gauti iš valstybės socialinę paramą pusę metų (nebereikia būti registruotam darbo biržoje 6 mėnesius).

Nauja darbo rinkos vadybininkų (Lietuvos darbo biržos darbuotojų) vertinimo sistema, kurios esmė – kuo daugiau sėkmingai įdarbinta darbo ieškančių žmonių, tuo didesnis atlyginimas; tai skatina sėkmingai įdarbinti kuo daugiau žmonių.

Praktikos sutartys – tai galimybė įgyti patirties ir žinių tiek jaunam, tiek ieškančiam savęs vyresnio

amžiaus žmogui.

Išaugęs nedarbas vertė ieškoti galimybių kurti naujas darbo vietas, skatinti verslumą ir savarankišką užimtumą.

Pagalba įsigyjant būstą

Siekiant padėti jaunoms šeimoms ir žmonėms, norintiems susikurti tvirtą pamatą po kojomis, mūsų artimiausi planai – būsto laukiančioms šeimoms kompensuoti nuomos mokestį pagal pateiktą oficialiai sudarytą nuomos sutartį. Toks įstatymo projektas jau parengtas.

Be to, mažesnes pajamas gaunantys ir pirmąjį būstą įsigyti norintys žmonės jau gali tikėtis valstybės paramos. Nuo rugsėjo mėnesio valstybė remia socialiai pažeidžiamus asmenis, norinčius įsigyti pirmąjį būstą, – jiems subsidijuojama nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos. Šias lėšas valstybė nustatyta tvarka perveda tiesiai į banką, kuris tokiam žmogui suteikia kreditą būstui įsigyti. Taigi visi gyventojai, turintys teisę į valstybės paramą būstui įsigyti, gali teikti paraiškas dėl valstybės remiamų būsto kreditų gavimo.

Nuomos kompensavimas – viena iš realių pagalbos priemonių būsto neturinčioms jaunoms šeimoms.

Socialinės pagalbos tarnyba

Tai unikalus SADM projektas, kurio tikslas – užtikrinti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo. Todėl mobili specialistų komanda važinėja po Lietuvą, siekdama realiai įvertinti, kaip skirstoma socialinė parama konkrečiose savivaldybėse, taip pat norima padėti silpniausiems, sunkiausiai gyvenantiems žmonėms. Tokiose išvykose Socialinės pagalbos tarnybos (SPT) komanda taip pat tikrina, kaip dokumentuose aprašyta situacija atrodo realybėje, t. y. tikrinami abejotini atvejai, ar socialinę paramą tikrai gauna tie, kuriems ji reikalinga. Šiuo metu SPT komanda jau yra aplankiusi trečdalį šalies savivaldybių.

Rezultatai: yra ir tokių socialinės paramos gavėjų, kurie samdosi namų tvarkytojas, važiuoja atostogauti į užsienį, statosi namus ar juos remontuoja, važinėja brangiomis mašinomis, gauna pajamų iš nelegalios veiklos ir t. t. Tokie atvejai nebus toleruojami – neteisėtai gaunantys socialinę paramą ją gali prarasti.

Jei jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie gauna, bet neturėtų gauti socialinės paramos, kviečiame netoleruoti ir pranešti e. paštu spt@socmin.lt.

Silpniausiems pagalba namuose

Panaudojant ES paramą, 21 savivaldybėje pradedamas integralios pagalbos (slaugos ir globos) projektas, pagal kurį mobilios komandos vyks į paciento namus ir suteiks jam reikalingas slaugos ir globos paslaugas. Stiprinama pagalba krizę išgyvenančioms šeimoms, plečiamas vaikų dienos centrų ir atvirų jaunimo centrų tinklas, kad vaikai nepatektų į stacionarią globą, kuri yra neefektyvi ir labai brangi.

Pusantrų metų Klaipėdoje jau teikiame integruotas socialines ir slaugos paslaugas žmonėms namuose.

Savanoriška veikla Lietuvoje – vis svarbesnė

Lietuvoje neatlygintinai veikiantys savanoriai sukuria apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai sudaro apie 1,5 mlrd. litų. Savanoriška veikla išmoko duoti, nelaukiant už tai atpildo. Eurobarometro duomenimis, ekonomiką savanoriška veikla labiausiai turtina Austrijoje, Nyder- landuose ir Švedijoje, kur sukuriama 3–5 proc. BVP. Labai svarbus indėlis populiarinant savanorišką veiklą yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva parengtas Savanoriškos veiklos įstatymas, kuriam įsigaliojus savanoriška veikla užsiimantys žmonės įgyja daugiau galimybių.

Ypač didelis savanoriška veikla užsiimančių žmonių susitelkimas buvo per Eurobasket 2011, kurio metu dirbo daugiau kaip tūkstantis sporto savanorių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Išskirtinis dėmesys bendruomenėms

Pirmą kartą Lietuvoje pradėtas įgyvendinti unikalus projektas, skirtas bendruomenių vaidmeniui šalyje stiprinti. Pagal Vietos bendruomenių savivaldos programą 2012 m. visose šalies savivaldybėse veikiančioms bendruomenėms paskirstyti 8 mln. litų. Kaip panaudoti šias lėšas, bendruomenės gali pačios nuspręsti. Rezultatas jau pastebimas. Gražinama aplinka, tvarkomi keliai, gatvės, leidžiamos knygos apie krašto istoriją – tai visoje Lietuvoje įsikūrusių bendruomenių pasirinkimas, kaip panaudoti Vietos bendruomenių savivaldos programai skirtas lėšas.

Planuojama Vietos bendruomenių savivaldos programa tęsti ir 2013 metais.

Palankesnės sąlygos šeimoms

tėvai gali pasirinkti vieną iš dviejų jiems priimtinų alternatyvų: 1 metams eiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą; 2 metams eiti minėtų atostogų, pirmaisiais metais gauti 70 proc., Lietuvoje – vienos palankiausių sąlygų Europoje auginti vaikus. antraisiais – 40 proc. buvusio atlyginimo dydžio pašalpą ir antraisiais metais pradėti dirbti. Nuo šių metų rugsėjo 1 d., įvaikinus bet kokio amžiaus vaiką, pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui bus suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti ir taip sudaryti galimybę labiau pažinti vieniems kitus.

Lietuvoje – vienos palankiausių sąlygų Europoje auginti vaikus.

Darbo santykiai

Individualūs darbo ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo nuo 2013 m. bus nagrinėjami paprasčiau ir greičiau. To nebereikės daryti teismuose, kaip anksčiau. Darbo ginčams spręsti bus steigiamos darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, pasitelkiami socialiniai partneriai. Tai leis išvengti bylinėjimosi teisme, didelių dėl to patiriamų išlaidų, mažės administracinė našta verslui. Be to didėja socialinės partnerystės ir socialinių partnerių vaidmuo nagrinėjant darbo santykius, ugdant įmonių socialinę atsakomybę.

Šiuo metu bylų nagrinėjimas užsitęsia, o po metų priimtas sprendimas neduoda realios naudos nukentėjusiai šaliai.

„Sodros“ skambučių centras – 1883

Radviliškyje jau veikia „Sodros“ informacijos centras, kurio paskirtis – kuo efektyviau suteikti informaciją apie socialinį draudimą gyventojams ir draudėjams, kurie kreipiasi telefonu. Iki šiol konsultacijas teikdavo visi „Sodros“ valdybos ir teritorinių skyrių specialistai. Interesantai ne visada žinojo, į kurį darbuotoją geriausia būtų kreiptis, dėl to šie ne visada galėjo atsakyti į interesantų klausimus. Taigi, kartais nepavykdavo išvengti nesusipratimų, informavimas užtrukdavo. Naujame centre įdiegta programinė ir techninė įranga leis telefoninius pokalbius įrašyti ir vėliau perklausyti. Fiksuojama, per kiek laiko į skambutį atsiliepiama, kiek trunka kiekviena konsultacija, į kiek skambučių neatsakoma, kokiais klausimais skambinama dažniausiai.

„Sodros“ informacijos centras dirbs kasdien, išskyrus savaitgalius, nuo 8 iki 17 val. (penktadieniais – iki 15.45 val.). Centro trumpasis numeris – 1883, skambinantiems iš užsienio +370 5 250 0883.

Naujovė turintiems klausos negalią

Startavo bandomasis projektas, skirtas žmonėms turintiems klausos negalią, kuris palengvins jų bendravimą su aplinkiniais. Nuo šiol gestų kalbos vertimo paslaugos teikiamos ir nuotoliniu būdu internetinėmis pokalbių programomis bei vaizdo skambučiais, pasitelkiant mobiliuosius telefonus. Iki šiol tokios paslaugos nebuvo teikiamos, toks projektas – pirmas. Šį projektą Lietuvoje įgyvendins bendrovė „Lintel“, laimėjusi Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro skelbtą konkursą. Kaune įsikūrusiame „Lintel“ kontaktų centre įrengtos 5 darbo vietos, kuriose dirbantys gestų kalbos specialistai padės klausos negalią turintiems žmonėms lengviau rasti reikiamos informacijos, naudotis viešosiomis bei socialinėmis paslaugomis.

Tai pirmas tokių paslaugų teikimo etapas, per kurį bus rengiamasi antram etapui – nuo 2013 m. gestų kalbos vertėjų paslaugos nuotoliniu būdu bus teikiamos naudojant specializuotas internetines pokalbių programas.

Naujovė – paslaugų kvitai

Žemės ūkyje ir miškininkystės sektoriuje dirbantiems žmonėms numatoma taikyti naują teisinį reguliavimą – įdiegti paslaugų kvitus, kurie leistų darbdaviui ir darbuotojui paprasčiau susitarti dėl trumpalaikių darbų. Šios paslaugos yra laikino pobūdžio, vienkartinės, joms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, pvz., akmenų ar uogų rinkimas, derliaus nuėmimas. Paslaugas vienam paslaugų gavėjui vienas teikėjas galėtų teikti tik 60 dienų. Jei pajamos už paslaugas per nustatytą laikotarpį kalendoriniuose metuose viršys 6000 litų, jos bus apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, pajamos iki 6000 litų - neapmokestintos. Paslaugų teikėjai būtų draudžiami sveikatos draudimu.

Naujovė padėtų sumažinti nelegalaus darbo mastą žemės ūkyje ir miškininkystės srityje. Nelegalaus darbo atvejų 2011 m. žemės ūkio sektoriuje nustatyta 7,9 proc., miškininkystėje – 6,86 proc.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių