- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės įmonės statuso neturinčios šalies bendrovės nenori įdarbinti neįgaliųjų, nes gauna per mažą valstybės finansinę pagalbą, tvirtina socialinių įmonių atstovai.
Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.
Socialinių įmonių asociacijos atstovas ir socialinės įmonės „BSS grupė“ direktoriaus Donato Plečkaičio teigimu, socialinės įmonės statuso neturinčios bendrovės nenori įdarbinti žmonių, nes gauna mažesnes subsidijas nei tokį statusą turinčios bendrovės.
„Verslas nenori įdarbinti neįgaliųjų gaudamas 10 proc. mažesnes subsidijas negu socialinės įmonės“, - šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete, kur buvo aptartas socialinių įmonių reformos projektas, tvirtino D.Plečkaitis.
Pasak jo, svarstome socialinių įmonių klausimą reikia atsakyti, ar pakeitimais norima naikinti darbo vietas neįgaliesiems, ar norime išgryninti socialinių įmonių modelį.
„Jeigu norime išgryninti, pasakykime, kas yra blogai su socialinėmis įmonėmis. Jeigu sakome, kad jų pagrindinis tikslas yra pelnas, tada žiūrėkime pelno perskirstymo klausimą. Jeigu sakome, kad jos korumpuotos, dirba teisti žmonės, tada padarykime taip, kad nebūtų galima piktnaudžiauti, kad netektų statuso, jeigu pažeidžia Darbo kodeksą“, - aiškino D.Plečkaitis.
Aklųjų ir silpnaregių asociacijos atstovas Aurimas Papečkys siūlo, kad atvėrus kelius neįgaliesiems į atvirą rinką būtų susiaurintas valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašas.
Beveik pusšimtį darbuotojų su regėjimo negalia turinčios socialinės įmonės „Aksida“ direktorius, dvi kadencijas į Seimą Šiauliuose rinktas Evardas Žakaris tikino, kad su tokia negalia žmonėms susirasti darbą yra neįmanoma, nes sukurti jiems pritaikyta darbo vietą brangiai kainuoja.
„Kaip jie gali būti integruoti į viešą darbo rinką? Jokių galimybių, jie neįsidarbins“, - sakė E.Žakaris.
Pasak jo, todėl kai kurie žmonės, ieškodami darbo, nuslepia savo neįgalumą.
„Daug žmonių slepia neįgalumą, nes darbdaviai jų nenori į darbinti (....) Pats lengviausias įdarbinimas žmonių su klausos negalia, bet ir daugybė jų neturi darbo“, - kalbėjo E.Žakaris.
Socialinių įmonių asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis prognozuoja, kad Seime svarstomos pataisos sužlugdys įmones, kuriose dirba sunkiausią negalią turintys žmonės, nes reikės atleisti pensinio amžiaus dirbančiuosius, dėl to sumažės neįgaliųjų įmonėje ir ji neteks statuso.
„Joks verslas neįdarbins neregio ar su kita didele negalia žmogaus, kuris neturės rėmimo“, - teigė L.Kirkilovskis.
Seime pradėta svarstyti socialinių įmonių pertvarka siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias tokias įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.
Pataisos numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šios reformos įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių arbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.
Norint paskatinti darbingo amžiaus neįgalių žmonių integraciją į darbo rinką, valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama tik įdarbinus darbingo amžiaus neįgaliuosius, o ne sulaukusius pensinio amžiaus.
Lietuvoje dabar veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.
Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...