„Snoro“ administratorius: banko išlaikymui reikia dešimčių milijonų

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis tikina, kad šio banko priežiūrai ir bankroto bylos tyrimui reikia kelių dešimčių milijonų litų per ketvirtį.

Prašo daugiau pinigų

Trečiadienį tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ partneris N.Cooperis, kuris pernai gruodį buvo paskirtas „Snoro“ administratoriumi, atsakė į bankrotą tiriančios Seimo laikinosios komisijos narių klausimus.

Uždarame komisijos posėdyje N.Cooperis užtruko beveik tris valandas.

Anksčiau skelbta, kad jis bus prašomas komisijoje pasiaiškinti, kam buvo išleisti banko administravimui ir konsultacijų išlaidoms skirti beveik 61 milijonai litų bei kodėl toms pačioms reikmėms prašoma dar 57 mln. litų.

„Šie papildomi pinigai reikalingi per artimiausius tris mėnesius išlaikyti banką, mokėti atlyginimus jo darbuotojams, konsultantams ir su bankroto bylos tyrimu susijusioms išlaidoms apmokėti. Išlaidos, kurių prašoma artimiausiems trims mėnesiams, bus beveik tokios pat, kokios buvo ir per paskutiniuosius tris mėnesius“, - paaiškino N.Cooperis žurnalistams.

Jis Seimo laikinosios komisijos nariams pažadėjo pateikė detalią ataskaitą, kur yra išleisti 61 mln. litų.

Nežinojo tikslios sumos

Sprendimą dėl papildomos 57 mln. litų sąmatos dar šią savaitę turi priimti Vilniaus apygardos teismas.

„Ar tai tikrai 57 mln. litų?“, - ties šiuo žurnalistų klausimu N.Cooperis kiek sutriko ir pasisuko į savo padėjėją. „Aš negaliu tiksliai pasakyti. Ar tikrai? Taip, tikrai“, - galų gale patvirtino jis.

„Supraskite – tai didelė bankroto byla, labai daug kreditorių, kurie priklauso dešimtim skirtingų juridikcijų. Mes naudojamės tarptautinių ir Lietuvos teisininkų paslaugomis. Jų kaina atitinkama. Darbas sudėtingas, didelis, ilgas. Tokios bankroto bylos kartais trunka metų metus“, - aiškino N.Cooperis, kodėl per mėnesį „Snoro“ administravimui prireikia poros dešimčių milijonų litų.

Paklaustas, ką jis gali pažadėti kreditoriams, bankroto administratorius atsakė: „Negaliu pažadėti grąžinti konkrečias sumas. Bet galiu pažadėti, kad kruopščiai tirsime visą banko bylą, ieškodami teisybės ir galimai paslėptų pinigų. Pagal prigimtį esu optimistas, todėl tikiu, kad mums pavyks kiek įmanoma geriau atlikti tą darbą“.

N.Cooperis pabrėžė, kad kai baigsis su bankroto procesu susiję teismai, bus surengtas kreditorių susirinkimas, kuriame bus išsiaiškinta galutinė finansinių pretenzijų kaina bei tai, kokios galimybės realizuoti turtą. Kol kas didysis „Snoro“ turtas nėra realizuojamas. „Yra tik kelios išimtys dėl mažesnės apimties turto. Jo realizavimo procesas po truputį vyksta“, - pastebėjo bankroto administratorius.

Lauks atsakymų raštu

Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tvirtino, kad iš N.Cooperio kol kas nepavyko gauti visų konkrečių skaičių, kur ir kam buvo išleistas 61 mln. litų, skirtas „Snoro“ administravimui.

„Ar pagrįstai išleisti tie pinigai - tokio detalumo lygio atsakymų mes negavome. Bet, kaip ir prieš savaitę mūsų komisijoje apsilankiusio „Snoro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley, paprašėme konkrečių atsakymų raštu. N.Cooperis pažadėjo, kad tuos skaičius, tuos duomenis pateiks. Taigi, mums buvo pažadėta, kad artimiausiomis dienomis tokio lygio informacija – kaip, kur, kam, kodėl, už kiek – bus pateikta“, - vylėsi V.Mazuronis.

„Mes norime konkrečiai žinoti, kur buvo išleisti tie pinigai, kad ir mums, ir visiems Lietuvos piliečiams būtų aišku. Nes tai iš esmės dabar yra valstybinis, taigi – visų Lietuvos žmonių bankas. Vadinasi, išlaidos negali tapti kokiomis nors paslaptimis, - pridūrė komisijos vadovas.

V.Mazuronis patvirtino, kad komisijos posėdyje N.Cooperio buvo teirautasi ir dėl galimų finansinių operacijų, atliktų „Snore“ jau po jo uždarymo. Tarp keltų klausimų buvo ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnui priklausančios įmonės finansinės operacijos, atliktos prieš pat uždarant „Snorą“ ir jau jį uždarius.

Tačiau V.Mazuronis pastebėjo, kad kol kas negali nieko konkrečiau pasakyti, ar tuose veiksmuose būta kokių nors pažeidimų, nes reikalinga papildoma informacija, kurią komisija tikisi gauti ir išanalizuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
net pilva paskaudo nuo juoko.... gal Baranausko atsiprasykit ir tegul tvarkosi? sitas ne tik banka bet ir Lietuva subankrotins... apetitas neblogas.... Manau tie kur nauja atomine statys- irgi apetitu nesiskus... negi dirbs uz minimuma?

jo

jo portretas
duokit jam pinigutam vargseliui.Gal ce jis prasys kol lietuva teks parduoti. O gal juos Baranauskui atiduoda o tas dalinasi su Sarkinu.Man tai negaila.

gal naujas STT vadas isaiskins

gal naujas STT vadas isaiskins portretas
kur jis deda tuos pinigus.Gal dar veike kur nors tas Snoro bankas kad ji reike islaikyti.Tikriausiai algom pritruko.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių