S.Kropas: bankų priežiūros centralizavimas įlies sveikatos ekonomikai

Europai būtina centralizuoti bankų priežiūros sistemą, nes tai įlietų sveikatos sistemai ir, be kita ko, grąžintų realų bankų perkamų vyriausybių vertybinių popierių rizikos vertinimą, mano Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kokiomis sąlygomis ir teisėmis tokioje sąjungoje galėtų dalyvauti Lietuva ir koks bankų sistemos paveikslas susidarytų šalyje, jei dalis jos bankus valdančių užsienio bankų prie naujo mechanizmo nesijungtų.

„Europai tai labai naudingi pakeitimai, ir tas ryžtingas žvilgsnis, aš manau sudarys prielaidas galų gale įveikti persilaužimą ekonominėje krizėje. Bankų specialistai yra išsakę idėją, kad bankus, o ne vyriausybes reikia gelbėti dėl to, kad jie yra prikimšti vyriausybių vertybinių popierių, - bankai buvo skatinami pirkti juos, mažinant palūkanų normas, patys prisiimdavo riziką“, - BNS sakė S.Kropas.

Jis teigė manantis, kad priėmus naują tvarką bus suvienodintos taisyklės, bankus restruktūrizuojant ir pertvarkant, jeigu jie patirs tam tikrų sunkumų.

„Nuo mokesčių mokėtojų bus nukrautas mokėtojų rūpestis finansuoti bankų nacionalizavimą, restruktūrizavimą, nes bus europinis fondas tam skirtas, bankai bus perimami, restruktūrizuojami ir sutvarkomi, vėliau parduodami rinkoje. Manau, kad jeigu tai bus momentiniai kaštai, tai ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga ekonomikai“, - kalbėjo S.Kropas.

Jo teigimu, euro zonai tai yra vaistas, kurį reikėjo priimti jau prieš trejus metus. S.Kropo manymu, Lietuvos atveju situacija yra sudėtingesnė, mes šalis nėra euro zonos narė.

„Yra tam tikri mechanizmai, kaip galima dalyvauti. Dabar dar anksti įvertinti, nes kol kas neaišku, kokios teisės, kokios pareigos dalyvaujant toje bankininkystės sąjungoje. Gali būti, kad mums labai stipriai reiktų pasikoreguoti Šiaurės Baltijos kontekste - kokį spektrą turėsime ir koks gausis vitražas, kai šalys yra labai skirtingos“, - teigė asociacijos vadovas.

Anot S.Kropo, dalis šalių, kaip Švedija, galbūt nesirinks Europos Komisijos siūlomos naujos bankų priežiūros sistemos, ir kai kurie bankai Lietuvoje liks Švedijos priežiūroje.

„Praktiškai reikia įvertinti visą sistemą ir pasižiūrėti, kaip ji iš tikrųjų funkcionuos, kaip atrodys po šios reformos ir tada priimti sprendimą. Bet aš matau pozityvumą. Natūralu, kad atsiranda vienas indėlių draudimas, bendras draudimo fondas, kur vėlgi vyriausybėms reikia mažiau sukti galvą. Aišku, atsiranda fiskalinės sąjungos reikalai, nes naivu galvoti, kad nebus fiskalinių įsipareigojimų. Matyt jie laipsniškai atsiras, reikės ir kažkokiu savo įnašu prisidėti šiek tiek“, - sakė LBAvadovas.

Jo nuomone, įgyvendinus reformą būtų stabilumas, kompetencija, būtų unifikuotas požiūris visuose bankininkystės segmentuose įvairiose šalyse.

„Manau, kad tai prisidėtų prie bendros rinkos funkcionavimo, klientai gautų panašias paslaugas ir tai prisidėtų prie skaidresnės ir konkurencingesnės bendros rinkos verslui ir namų ūkiams“, - tvirtino S.Kropas.

Prognozuojama, kad po reformos VVP taps labiau rizikingi, nes jų riziką vertins rinka. Kartu Vyriausybėms turėtų būti sudėtingiau didinti skolas.

„Daugelio šalių vyriausybių vertybiniai popieriai buvo būtinai laikomi banko balanse tam, kad bankai juos galėtų naudoti kaip užstatą ir galėtų labai palankiai pasiskolinti iš Europos centrinio banko. Iš esmės buvo motyvuojama ir skatinama balanse turėti tuos vertybinius popierius. Kitas dalykas, aišku, kad kai davė trilijoną “pinigų„ už 1 proc. palūkanas bankams, verslas nelabai pajuto tą kreditavimą. Daugeliui buvo patrauklu pirkti vyriausybių vertybinius popierius, kurie realiai duoda neblogą grąžą“, - sakė Kropas.

Jo nuomone, akivaizdu, kad rizika bus mažiau palanki vyriausybių vertybinių popierių pirkimui ir laikymui bankų balanse.

„Tai nebus vertybiniai popieriai be rizikos, kaip buvo iki šiol. Rinkos vėl taps pagrindiniais vyriausybių priežiūros instrumentais, nes ką padarė centrinis bankas, tai iš rinkų atėmė to prievaizdo galimybę, pasakęs, kad šitie vertybiniai popieriai yra be rizikos. Rinkoje taip ir buvo traktuojami. Kai paaiškėjo, kad jie turi didžiulę riziką - atsirado problemos“, - tvirtino LBA vadovas.

S.Kropo teigimu, dabar grąžinamas rinkos vaidmuo, kad rinka nustatys riziką kiekvienos šalies ir bankas turės galimybę ateityje ją valdyti.

"Vyriausybės turėdavo užtikrintus pirkėjus ir joms buvo lengva tas skolas didinti. Ir sakysime, užsiimti mažiau ryžtingais sprendimais. O dabar gyvenimas privers įvertinti riziką realiai, įvertinti, matyti kokios yra jos pasekmės ir nesitikėti, kad ateityje bus panašios galimybės. Vyriausybės gyvenimas nepalengvės nuo to, bus sudėtingesnis.

Bankų priežiūros reforma yra labai didelis žingsnis ir aš stebiuosi, kad jis gan ryžtingai ir greitai priimtas, tik vėlai - galima tai buvo padaryti ir anksčiau. Manau, kad ekonomika būtų kitos būklės, jeigu tai būtų įvykę krizės pradžioje", - sakė S.Kropas.

EK trečiadienį pateikė pasiūlymus, kaip sukurti bendrą Europos bankų sąjungą. Siūloma, kad galutinė atsakomybė už specialias priežiūros užduotis, susijusias su visų euro zonos bankų finansiniu stabilumu, teks Europos centriniam bankui (ECB). Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį, vykdant kasdienę priežiūrą ir rengiant bei įgyvendinant ECB sprendimus.

ECB bus atsakingas už kredito įstaigų veiklos leidimus, kapitalo, finansinio sverto ir likvidumo reikalavimų vykdymą bei finansinių konglomeratų priežiūrą. Kai bankas pažeis ar rizikuos pažeisti kapitalo reikalavimus, ECB galės imtis ankstyvosios intervencijos priemonių ir reikalauti, kad bankai imtųsi veiksmų.

EK siūlo naują tvarką diegti iki 2013 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2014-ųjų pradžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politologas: šita valdžia sprendimų buldozeriu daryti negali
    Politologas: šita valdžia sprendimų buldozeriu daryti negali

    Naujasis Darbo kodeksas gali neįsigalioti ir nuo liepos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kodeksui žada pritarti tik tuo atveju, jei jam pritars Trišalė taryba. Apie visa tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ p...

  • Lietuviai pradėjo keliones po kaimus
    Lietuviai pradėjo keliones po kaimus

    Kaimo sodybose prasideda turizmo sezonas, įprastai trunkantis iki rudens. Sodybų šeimininkai sako, kad itin didelę klientų dalį sudaro emigrantai, o į sodybas užsukantys tautiečiai kaime ieško ne tik ramybės, bet ir pramogų. Jų sodybos...

  • Trišalė taryba pritarė kai kurioms papildomoms Darbo kodekso pataisoms
    Trišalė taryba pritarė kai kurioms papildomoms Darbo kodekso pataisoms

    Trišalė taryba trečiadienį pritarė daliai Darbo kodekso nuostatų, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių. ...

  • Tyrimas: vilniečiai už degalus moka brangiau nei kauniečiai
    Tyrimas: vilniečiai už degalus moka brangiau nei kauniečiai

    Atliekant degalų kainų fiksavimą gegužės mėnesį Pricer.lt palygino kuro kainas Vilniaus degalinėse ir pigiausioje Kauno degalinėje „Jozita“. Išvada viena – kauniečiai už degalus moka ženkliai pigiau. ...

    3
  • Draudikai įspėja apie dingstančius Lietuvos verslininkų krovinius
    Draudikai įspėja apie dingstančius Lietuvos verslininkų krovinius

    Draudimo bendrovės „Gjensidige“ specialistai atkreipė dėmesį į dingstančius klientų krovinius Lenkijoje. Verslininkai nukenčia, patikėję savo krovinius apsimetėliams vežėjams. Draudikai ragina itin atidžiai pasirinkti ekspeditorių ir...

  • Gera žinia darbuotojams – papildomos ir pailgintos atostogos nemažės
    Gera žinia darbuotojams – papildomos ir pailgintos atostogos nemažės

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo nuo liepos 1 d. turėtų būti patvirtinta pailgintų ir papildomų atostogų skyrimo ir apskaičiavimo tvarka, jau suderintas su suinteresuotoms institucijoms ir arti...

  • Lietuvos miestuose išsiplės žaliosios erdvės
    Lietuvos miestuose išsiplės žaliosios erdvės

    Savo miestais ir jų žaliosiomis erdvėmis besirūpinantys Lietuvos vairuotojai visą mėnesį vykusios akcijos metu galėjo nuspręsti, kurio miesto žaliųjų zonų puoselėjimui už kiekvieną jų įsipiltą degalų litrą bus skiriamas 1 centas. Daugiau k...

  • Žuvų aukciono valstybei nebereikia
    Žuvų aukciono valstybei nebereikia

    Klaipėdos žuvų produktų aukcionas toliau tampa vieta, kuri kelia diskusijų ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, valdžia puoselėja viltis juo atsikratyti. ...

    2
  • Priklausomybės ligų centro vadovas: siūlymai dėl alkoholio nutaikyti į sveikus žmones
    Priklausomybės ligų centro vadovas: siūlymai dėl alkoholio nutaikyti į sveikus žmones

    Dalis Seime svarstomų įstatymų pataisų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo yra nutaikytos į sveikus, o ne problemų su jo vartojimu turinčius žmones, sako Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas, psichiatras Leonas Kačinskas. ...

    7
  • Klaipėda sieks dar ES pinigų
    Klaipėda sieks dar ES pinigų

    Uostamiestis ketina prašyti ES finansavimo dar bent vienam projektui. Miestas piniginės injekcijos norėtų Senojo turgaus prieigoms ir aikštei sutvarkyti arba "Klaipėdos energijos" teritorijai miesto centre pritaikyti verslui ar kito...

    4
Daugiau straipsnių