S.Kropas: bankų priežiūros centralizavimas įlies sveikatos ekonomikai

Europai būtina centralizuoti bankų priežiūros sistemą, nes tai įlietų sveikatos sistemai ir, be kita ko, grąžintų realų bankų perkamų vyriausybių vertybinių popierių rizikos vertinimą, mano Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kokiomis sąlygomis ir teisėmis tokioje sąjungoje galėtų dalyvauti Lietuva ir koks bankų sistemos paveikslas susidarytų šalyje, jei dalis jos bankus valdančių užsienio bankų prie naujo mechanizmo nesijungtų.

„Europai tai labai naudingi pakeitimai, ir tas ryžtingas žvilgsnis, aš manau sudarys prielaidas galų gale įveikti persilaužimą ekonominėje krizėje. Bankų specialistai yra išsakę idėją, kad bankus, o ne vyriausybes reikia gelbėti dėl to, kad jie yra prikimšti vyriausybių vertybinių popierių, - bankai buvo skatinami pirkti juos, mažinant palūkanų normas, patys prisiimdavo riziką“, - BNS sakė S.Kropas.

Jis teigė manantis, kad priėmus naują tvarką bus suvienodintos taisyklės, bankus restruktūrizuojant ir pertvarkant, jeigu jie patirs tam tikrų sunkumų.

„Nuo mokesčių mokėtojų bus nukrautas mokėtojų rūpestis finansuoti bankų nacionalizavimą, restruktūrizavimą, nes bus europinis fondas tam skirtas, bankai bus perimami, restruktūrizuojami ir sutvarkomi, vėliau parduodami rinkoje. Manau, kad jeigu tai bus momentiniai kaštai, tai ilgalaikėje perspektyvoje bus naudinga ekonomikai“, - kalbėjo S.Kropas.

Jo teigimu, euro zonai tai yra vaistas, kurį reikėjo priimti jau prieš trejus metus. S.Kropo manymu, Lietuvos atveju situacija yra sudėtingesnė, mes šalis nėra euro zonos narė.

„Yra tam tikri mechanizmai, kaip galima dalyvauti. Dabar dar anksti įvertinti, nes kol kas neaišku, kokios teisės, kokios pareigos dalyvaujant toje bankininkystės sąjungoje. Gali būti, kad mums labai stipriai reiktų pasikoreguoti Šiaurės Baltijos kontekste - kokį spektrą turėsime ir koks gausis vitražas, kai šalys yra labai skirtingos“, - teigė asociacijos vadovas.

Anot S.Kropo, dalis šalių, kaip Švedija, galbūt nesirinks Europos Komisijos siūlomos naujos bankų priežiūros sistemos, ir kai kurie bankai Lietuvoje liks Švedijos priežiūroje.

„Praktiškai reikia įvertinti visą sistemą ir pasižiūrėti, kaip ji iš tikrųjų funkcionuos, kaip atrodys po šios reformos ir tada priimti sprendimą. Bet aš matau pozityvumą. Natūralu, kad atsiranda vienas indėlių draudimas, bendras draudimo fondas, kur vėlgi vyriausybėms reikia mažiau sukti galvą. Aišku, atsiranda fiskalinės sąjungos reikalai, nes naivu galvoti, kad nebus fiskalinių įsipareigojimų. Matyt jie laipsniškai atsiras, reikės ir kažkokiu savo įnašu prisidėti šiek tiek“, - sakė LBAvadovas.

Jo nuomone, įgyvendinus reformą būtų stabilumas, kompetencija, būtų unifikuotas požiūris visuose bankininkystės segmentuose įvairiose šalyse.

„Manau, kad tai prisidėtų prie bendros rinkos funkcionavimo, klientai gautų panašias paslaugas ir tai prisidėtų prie skaidresnės ir konkurencingesnės bendros rinkos verslui ir namų ūkiams“, - tvirtino S.Kropas.

Prognozuojama, kad po reformos VVP taps labiau rizikingi, nes jų riziką vertins rinka. Kartu Vyriausybėms turėtų būti sudėtingiau didinti skolas.

„Daugelio šalių vyriausybių vertybiniai popieriai buvo būtinai laikomi banko balanse tam, kad bankai juos galėtų naudoti kaip užstatą ir galėtų labai palankiai pasiskolinti iš Europos centrinio banko. Iš esmės buvo motyvuojama ir skatinama balanse turėti tuos vertybinius popierius. Kitas dalykas, aišku, kad kai davė trilijoną “pinigų„ už 1 proc. palūkanas bankams, verslas nelabai pajuto tą kreditavimą. Daugeliui buvo patrauklu pirkti vyriausybių vertybinius popierius, kurie realiai duoda neblogą grąžą“, - sakė Kropas.

Jo nuomone, akivaizdu, kad rizika bus mažiau palanki vyriausybių vertybinių popierių pirkimui ir laikymui bankų balanse.

„Tai nebus vertybiniai popieriai be rizikos, kaip buvo iki šiol. Rinkos vėl taps pagrindiniais vyriausybių priežiūros instrumentais, nes ką padarė centrinis bankas, tai iš rinkų atėmė to prievaizdo galimybę, pasakęs, kad šitie vertybiniai popieriai yra be rizikos. Rinkoje taip ir buvo traktuojami. Kai paaiškėjo, kad jie turi didžiulę riziką - atsirado problemos“, - tvirtino LBA vadovas.

S.Kropo teigimu, dabar grąžinamas rinkos vaidmuo, kad rinka nustatys riziką kiekvienos šalies ir bankas turės galimybę ateityje ją valdyti.

"Vyriausybės turėdavo užtikrintus pirkėjus ir joms buvo lengva tas skolas didinti. Ir sakysime, užsiimti mažiau ryžtingais sprendimais. O dabar gyvenimas privers įvertinti riziką realiai, įvertinti, matyti kokios yra jos pasekmės ir nesitikėti, kad ateityje bus panašios galimybės. Vyriausybės gyvenimas nepalengvės nuo to, bus sudėtingesnis.

Bankų priežiūros reforma yra labai didelis žingsnis ir aš stebiuosi, kad jis gan ryžtingai ir greitai priimtas, tik vėlai - galima tai buvo padaryti ir anksčiau. Manau, kad ekonomika būtų kitos būklės, jeigu tai būtų įvykę krizės pradžioje", - sakė S.Kropas.

EK trečiadienį pateikė pasiūlymus, kaip sukurti bendrą Europos bankų sąjungą. Siūloma, kad galutinė atsakomybė už specialias priežiūros užduotis, susijusias su visų euro zonos bankų finansiniu stabilumu, teks Europos centriniam bankui (ECB). Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį, vykdant kasdienę priežiūrą ir rengiant bei įgyvendinant ECB sprendimus.

ECB bus atsakingas už kredito įstaigų veiklos leidimus, kapitalo, finansinio sverto ir likvidumo reikalavimų vykdymą bei finansinių konglomeratų priežiūrą. Kai bankas pažeis ar rizikuos pažeisti kapitalo reikalavimus, ECB galės imtis ankstyvosios intervencijos priemonių ir reikalauti, kad bankai imtųsi veiksmų.

EK siūlo naują tvarką diegti iki 2013 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2014-ųjų pradžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių