- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Skolinimasis būstui Lietuvoje augo nuosaikiai
SEB banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais – iš viso 397 mln. eurų. Pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, skolinimosi būsto masto augimas Lietuvoje buvo nuosaikus, neviršijo vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo.
„Gyvenamojo būsto rinka praėjusiais metais buvo aktyvi, o būstas brango panašiai tiek, kiek didėjo gyventojų pajamos. Galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinka vystėsi subalansuotai. Tą patį matome analizuodami ir pernai suteiktų būsto paskolų portfelį. Dėl sparčiai augusių realiųjų gyventojų pajamų didėjo galimybes įsigyti nuosavą būstą, kartu ir žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities“, – komentuoja V. Žagūnis.
Banko duomenimis, pernai būstui Lietuvoje dažniausiai skolinosi šeimą turinys 30–35 metų asmenys. Vidutinė būsto paskolos vertė pernai, palyginti su užpernai, padidėjo daugiau negu 3 tūkst. eurų ir buvo 56,5 tūkst. eurų. Būsto paskola buvo imama vidutiniškai 23 metams.
Kaip pastebi V. Žagūnis, gyventojų pajamoms augant gerokai sparčiau negu būsto kainai, būstas šalyje tapo dar labiau įperkamas. Šiuo metu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, skolindamasis būstui 25 metams, mokėdamas penktadalio būsto vertės pradinę įmoką ir paskolai grąžinti skirdamas iki 30 proc. savo pajamų, Vilniuje gali įpirkti 48 kvadratinių metrų ploto būstą – dvigubai didesnį negu prieš dešimtmetį. Be to, šalyje auga ir prestižinės klasės būstų paklausa – pernai Vilniuje, nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, tokių būstų nupirkta dvigubai daugiau negu užpernai.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinosi lėšų būstui įsigyti (79 proc. sudarytų būsto kredito sutarčių). 18 proc. naujų būsto paskolų buvo skirta namo statyboms, likusi dalis (3 proc.) – būsto remontui ir rekonstrukcijai, žemės sklypo būsto statybai įsigyti. Didžiausia dalis paskolų suteikta Vilniuje – 48 proc. visų praėjusiais metais Lietuvoje suteiktų būsto paskolų. 28 proc. paskolų buvo suteikta Kaune.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Ministrė: Lietuvoje yra pajėgių įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partneriais1Lietuvoje yra pajėgių įmonių, kurios galėtų tapti Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ partneriais, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Armonaitė: susitarime su „Rheinmetall“ yra numatytas Lietuvos aprūpinimas amunicija2Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vokietijos gynybos pramonės įmonei „Rheinmetall“ pastačius gamyklą Lietuva amunicijos turės „pakankamai ir geromis sąlygomis“. ...
-
A. Armonaitė apie gynybos finansavimą: nemanau, kad PVM bus didinamas1Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis. ...
-
Tarptautinis valiutos fondas puse punkto blogina Lietuvos BVP prognozę1Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc. ...
-
Seimas imasi pataisų su Rusija susijusį verslą šalinti iš viešųjų pirkimų2Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti iš viešųjų pirkimų šalinti Lietuvos ir užsienio tiekėjus, kurie būtų įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą arba su jais susiję.&nb...
-
D. Kreivys: ES energetikos sistemos poreikius reikia modeliuoti ilgam1Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrang...
-
M. Skuodis: Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių3Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Anot jo, valstybinis tikslas yra sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. ...
-
Seimas atmetė siūlymą daugiabučių renovaciją finansuoti atsižvelgiant į architektūrinius sprendimusParlamentas atmetė „laisviečio” Kasparo Adomaičio siūlymą paramą daugiabučių renovacijai teikti atsižvelgiant ne tik į siekį didinti pastato energetinį efektyvumą, bet ir architektūrinius sprendimus. ...
-
Seimas toliau sieks griežtinti sąlygas keleivių pervežimo paslaugas teikiančioms taksi įmonėms ir pavėžėjams2Seimas toliau sieks įpareigoti keleivių pavėžėjimo paslaugas teikiančias taksi įmones būti registruotoms Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Taip pat, pasak įstatymo iniciatorių, keleivius vežantys vairuotojai pr...
-
Belaukiant didžiausios investicijos Lietuvos istorijoje, gyventojai šokiruoti: nieko nežinojome51Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ sviedinių gamyklą svarstoma statyti Lietuvos centre, Baisogaloje. Žmonėms kilo krūva klausimų: ar bus saugu, ar Baisogalos laukuose dar galės būti veisiamos nykstančios lietuviš...
