- Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamente esama siūlymų ženklinti pieno produktus ne tik nurodant, kas sudaro pieno kainą, bet ir kokioje šalyje pagamintas produktas.
Nuo trečiadienio Europos Sąjungoje nelieka pieno kvotų. Lietuvoje baiminamasi, kad išaugs pieno gamyba ir atsiras perprodukcija, dėl kurios dar stipriau kris pieno supirkimo kainos.
Smulkieji Lietuvos pieno gamintojai sako už pieno kilogramą gaunantys mažiausiai Europoje – vos 12–16 euro centų. Todėl kai kurių Europos parlamentarų siūlymą ženklinti, kokioje šalyje pagaminti pieno produktai, vertina palankiai.
„Visi pirkėjai matytų, ką mes pagaminome iš tikrųjų: kad produkcija yra gera, kokybė neatsilieka, dar gal geresnė mūsų kokybė negu atvežtinė“, – sako Lazdijų rajono ūkininkas Algimantas Baranauskas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 40 proc. smulkių pieno ūkių. Europarlamentaro Broniaus Ropės teigimu, įtariama, kad perdirbėjai sąmoningai mažina kainas, manydami, jog gamintojus parems ES.
Europos Parlamente ieškoma būdų, kaip teisiškai suderinti Lietuvoje siūlomo įstatymo pataisas, numatančias reguliuoti pieno rinką, su Europos Komisija.
„Įpareigoti komisiją, kad reguliuotų atsiskaitymo grandinę – jau ne nesąžiningo deklaravimo, ne jau ne kažkokios dalies, o jau reguliavimo mechanizmą. Ar tai būt per sutartis, ar per derybas, ar kitus dalykus, vyksta diskusija“, – sako EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys B. Ropė.
Pasak jo, jei pieno perdirbėjai 3 proc. mažintų numatytą sutartyje pieno kainą, turėtų tai pagrįsti.
Pasak Vokietijos atstovo, dėl geopolitinės padėties kainos kritusios ir Vokietijoje, tačiau labiausiai kenčia Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos pieno gamintojai.
„Palyginti kitais maisto produktais, pieno produktai brangesni, o pieno gamintojai gauna nedaug. Prekybos centrai kelia kainas, o žemdirbiai neturi jokių teisių, todėl jie turi organizuotis ir kovoti ne tik už savo teises, bet ir už didesnes supirkimo kainas“, – sako Martinas Hauslingas, EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius.
„Kooperuotis? Nežinau, lietuviai tokia tauta – kiekvienas nori sau dirbti, nuo rusų laikų ta kooperacija perdaug giliai pasilikusi, su laiku gal pasikeis, gal pradėsime labiau vienas kitu pasitikėti, bet šituo momentu sunku“, – sako Tauragės rajono ūkininkė Irena Plauškienė.
Pieno produktų ženklinimą ir pieno gamintojų bei perdirbėjų santykių teisinį reguliavimą Europos Parlamentas žada svarstyti kuo greičiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...