- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjęs šildymo sezonas kiekvienais metais ne tik apčiuopiamai padidina namų ūkių išlaidas už komunalines paslaugas, bet ir priverčia atkreipti dėmesį į tai, ar pakanka šilumos. Nors iki antros lapkričio pusės šalyje laikėsi teigiama oro temperatūra, tačiau pastebimai atvėsusių orų testas tarp Baltijos šalių nepalankiausias Lietuvai – mūsų šalies gyventojų namuose komforto mažiausiai.
Vos 35 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad įjungus centralizuotą šildymą jų namuose ir šilta, ir pakanka šviežio oro. Tuo tarpu Latvijoje komfortabiliai jaučiasi 45 proc., o Estijoje – net 47 proc. gyventojų, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Turint omenyje, kad Lietuvoje yra labai daug senų ir nerenovuotų sovietinės statybos daugiabučių, apklausos rezultatai stebinti neturėtų. Tačiau žinant, kad būstas yra laikomas viena svarbiausių ir labiausiai vertinamų investicijų, kiek stebina faktas, kad komforto nejausdami žmonės, tai, regis, priima kaip savaime suprantamą dalyką“, – sako apklausą inicijavusios akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Miestas prieš kaimą
Centralizuotai tiekiama šiluma neabejotinai lieka pačiu patogiausiu būdu apšildyti gyventojų būstus. Apklausos duomenimis, centralizuotai tiekiamo šildymo privalumais patenkinti 39 proc. miestų ir 28 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tiesa, daugiau šviežio oro juose pageidautų atitinkamai 28 ir 21 proc. žmonių.
„Kaip bežiūrėsime, tačiau galimybė nesukti galvos dėl malkų, anglių ar medžio granulių atsargų bei krosnies ar židinio kūrenimo daugeliui yra svarbus. Centralizuotai tiekiamos šilumos atveju tiek kuru, tiek šilumos užtikrinimu rūpinasi paslaugos teikėjas. Tačiau tai, kad didelė dalis gyventojų įvardina šviežio oro trūkumą, signalizuoja ir apie tam tikras potencialias problemas ar net siekį išsaugoti šilumą vengiant būstą vėdinti, nors tai būtina daryti kasdien bet kuriuo metų laiku“, – teigia ekspertas.
Apklausa taip pat atskleidė, jog 8 proc. miestiečių savo būstą laiko šaltu, tačiau tvirtina neturintys jo vėdinimo problemų, tuo tarpu 7 proc. – ir nemaloniai šaltu, ir stokojančiu šviežio oro. Kaimiškose vietovėse tokių problemų pasitaiko gerokai rečiau, atitinkamai su 3 ir 4 proc. būstų.
Regionuose kas antras būstas šildomas individualiai
Lietuvoje 28 proc. būstų nėra įrengtas centralizuotas šildymas ir tai yra aukščiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokių būstų yra 20 proc., Estijoje – 24 proc.
Pasak A. Buskos, tokius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos regionuose beveik pusė, arba 44 proc., būstų nesinaudoja centralizuotai tiekiama šiluma, kai miestuose tokių yra 18 proc.
„Jeigu miestų gyventojams prieinama daugiau pasirinkimų, kaip šildyti savo būstą individualiai, tai regionuose kalbame apie paprasčiausius būdus – krosnis ar židinius, kurie įrengti praktiškai visuose nuosavuose namuose. Tai leidžia patiems gyventojams reguliuoti šildymo poreikį ir intensyvumą, tačiau kartu reikia nepamiršti prievolės pasirūpinti nuolatine krosnies ar židinio priežiūra, dūmų šalinimo kanalų švara bei pralaidumu, nepalikti kūrenimo proceso savieigai. Intensyvus kaitraus kuro kūrenimas gali lemti, kad įsižiebusi kibirkštis kils aukštai ar užsidegs, ims svilti kamine susikaupę suodžiai“, – sako A. Buska.
Šiluma išgaruoja per sienas bei stogą
Gajus mitas, kad daug šilumos prarandama per langus, tačiau ekspertai skaičiuoja, kad taip prarandama nuo 15 iki 20 proc. šilumos. Pagrindinė šalto būsto problema – nesandarios ir neapšiltintos sienos, stogas ir grindų konstrukcijos, kurios „vėjais paleidžia“ apie 70 proc. šilumos.
A. Buskos teigimu, jeigu savo būstui galite priskirti šaltumo, nemalonios vėsos, šviežio oro trūkumą, akivaizdu, kad reikia atkreipti dėmesį į silpnąsias būsto vietas.
„Blogai apšiltintas, pernelyg greitai į lauko temperatūros pokyčius reaguojantis būstas yra ne tik sveikatos problemų ar diskomforto priežastis. Stengiantis pripildyti namus šiluma, žmonės ieško įvairių išeičių ir elektrinis šildytuvas kaip papildomas šilumos šaltinis yra ne pati blogiausia išeitis, tačiau padidina išlaidas už elektros energiją bei džiovina orą. Pavojingiausia ignoruoti prastą klimatą būsto viduje, stengtis nevėdinti, kad tik laikytųsi šiluma. Užsistovėjęs oras, šiluma bei drėgmė yra puiki terpė mikrobams bei pelėsiui, o deguonies trūkumas beveik nepastebima, bet labai svarbi blogos savijautos priežastis“, – teigia A. Buska.
Reprezentatyvų tyrimą Baltijos šalyse „Nielsen“ atliko 2018 m. spalį, apklausdama 4821 respondentą. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1607 gyventojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...