- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvejai žlunga ir dėl to, kad negali žvejoti šalia Klaipėdos ir Šventosios uosto vartų bei 300 metrų linijoje prie kranto.
Atrodytų menka problema, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje negalima trijų kilometrų spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir vieno kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.
Kodėl draudžiama žvejyba prie Klaipėdos uosto vartų dar galima suprasti, nes čia vyksta intensyvi laivyba, plaukioja dideli laivai. Bet kodėl draudžiama žvejoti prie Šventosios žiočių, kai uosto joje iš esmės nėra.
Taip pat negalima žvejoti 300 metrų nuo jūros kranto linijos. Tas draudimas vėlgi iš tos serijos, kurį suprasti sunku. Išimtys visais atvejais daromos tik specializuotai stintų, strimelių ir grundalų žvejybai.
Devyni Seimo nariai, tarp jų ir klaipėdiečiai Eugenijus ir Simonas Gentvilai bei Gintaras Vaičekauskas ėmėsi iniciatyvos atšaukti verslinės žvejybos draudimus prie kranto ir uosto vartų.
„Draudimas žvejoti 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių akivaizdžiai kelia grėsmę verslinės žvejybos veikla besiverčiančių subjektų verslui ir jo plėtrai“, - aiškino jie.
Įžvelgiama ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, kai „gerinant žvejų mėgėjų padėtį yra menkinama verslinės žvejybos subjektų padėtis ir ribojama ūkinės veiklos laisvė“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...