- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešėlio dydis Lietuvoje siekia apie 25 proc. šalies BVP, dėl to biudžetas kasmet netenka apie 2,1 mlrd. eurų mokesčių.
Nors tokius skaičiavimus girdime taip pat dažnai kaip ir kalbas, kaip su tuo kovoti, išsamią šešėlinės ekonomikos studiją pristatančios konsultacijų bendrovės „Civitta“ vadovo Kęstučio Jovaišos teigimu, dėmesys neretai kreipiamas ne į šešėlinės ekonomikos priežastis, o į pasekmes.
Prastas švietimas – kelias į šešėlį
Nors Lietuva ir deklaruoja aktyvią kovą su šešėline ekonomika, jos priežastys neretai sunkiai suprantamos. Tokios išvados prieita specialioje „Civitta“ studijoje, kuri atskleidė, kad kuo mažiau gyventojai patenkinti švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, tuo labiau yra linkę prisidėti prie šešėlinės ekonomikos klestėjimo. „Kuo žmogus labiau vertina švietimo sistemą, tuo mažiau toleruoja šešėlį. Žmonės nepatenkinti mokėdami mokesčius, bet taip pat nepasitenkinimą jaučia ir matydami mokytojų bei švietimo įrankių stygių. Kitaip tariant, sistema nėra tokia, kokia turėtų būti. Ši koreliacija būdinga ne tik Lietuvai“, – sako K. Jovaišas. Jo teigimu, šešėlinė ekonomika daug labiau toleruojama ir tuomet, kai šalyje veikia pernelyg dosni socialinių išmokų sistema.
Už „nepagrįstas“ išmokas – bausmė valstybei
Tyrimas rodo, kad kuo daugiau valstybė moka gyventojų supratimu „nepagrįstų“ pašalpų, tuo labiau jie toleruoja tokią nelegalią veiklą. K. Jovaišas pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokime situaciją. Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas. Kai žmonės mato sąmoningai nedirbančius sveikus asmenis, ir lygina su sąžiningai dirbančiais jie natūraliai būna nepatenkinti“, – teigia ekspertas.
Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas.
Šešėlinės ekonomikos tolerancija virsta savotiška bausme valstybei. Gyventojai mato, kad valstybė socialinėms išmokoms skiria didelę savo biudžeto dalį, bet piktinasi, jog jos išdalinamos per dideliam žmonių kiekiui. Anot eksperto, jeigu vyrautų nuomonė, kad valstybės pagalbą gauna tie, kuriems jos tikrai reikia, sistema būtų pasitikima labiau.
Blogiausia padėtis – pasienio rajonuose
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad šešėlinė ekonomika reikšmingiausią vaidmenį atlieka pasienyje: Šalčininkų (39 proc. visos ekonomikos), Švenčionių (33 proc.), Druskininkų (29 proc.), Marijampolės rajonuose (28 proc.). Rajonų, kuriuose šešėlinė ekonomika yra didelio masto, gyventojai labai dažnai dalyvavimo joje net nevertina kaip įstatymiškai ar net morališkai ydingos veiklos.
Šešėlinė ekonomika tuo ir ypatinga, kad į save įtraukia labai didelę gyventojų dalį. Egzistuoja labai ilga prekių tiekimo ir realizavimo grandinė. Kažkas organizuoja srautus, kažkas gabena prekes, kažkas jas atveža iki platinimo vietos: „Kai kuriuose miesteliuose kas antras žmogus žino, kur įsigyti, kokiais kanalais prekės atvažiuoja, kokiu dažnumu ir t.t. Tie žmonės labai dažnai mano, kad atvežantis ir parduodantis iš esmės visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina „Civitta“ ekspertas.
Estija keliais metais priekyje
Remiantis atliktu tyrimu matyti, kad kaimyninė Estija Lietuvą lenkia dideliu žingsniu: „Estijoje gali gauti kokybišką švietimą tiek regione, tiek sostinėje. Be to, estai nemano, kad pašalpos yra dalinamos visiems iš eilės“, – sako K. Jovaišas. Pasak eksperto, estai jaučia gaunantys maksimaliai kokybiškas švietimo paslaugas ir tai labai vertina. Be to, Estijoje yra sutvarkyta išmokų sistema: „Ten niekas neturi pavyzdžių, kad kažkas gauna pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas sistema daug didesnis“, - sako „Civitta“ vadovas.
Jis pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos tolerancija mažės tuo atveju, jeigu sklandžiai veiks mokesčių bei socialinės sistemos. Tai geriausiai iliustruoja Skandinavijos valstybių pavyzdys: „Mes turime projektų Danijoje, Suomijoje. Vykdydami tyrimą dažnai aptardavome šias problemas. Pavyzdžiui, Danija yra šviesmečiais priekyje tos pačios Estijos. Žmonės ten turi visiškai kitokį supratimą apie mokesčius, jų mokėjimo svarbą. Kai prireikia, Danai gauna aukščiausio lygio socialines paslaugas, todėl jiems nekyla jokių abejonių dėl mokesčių mokėjimo, o šešėlis nėra toleruojamas“, – sako K. Jovaišas.
„Civitta“ tyrimas vykdytas rytinėse ES valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...