- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dėl emigracijos ir toliau mažėjant gyventojų skaičiui, dirbantiesiems tenka išlaikyti vis daugiau vaikų ir pensininkų.
Analitikai prognozuoja, kad nesiimant priemonių, gali iškilti grėsmė visai pensijų sistemai, mat senstančią visuomenę išlaikyti darysis vis sudėtingiau.
Prognozuojama, kad šiemet 100 dirbančiųjų turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus - nuo 2016-ųjų šis skaičius kasmet paauga po 1 žmogų. Analitikai kol kas teigia, kad pavojaus varpais skambinti dar nereikia, tačiau būtina užtikrinti, jog vis daugiau pensininkų liktų darbo rinkoje.
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, iki 2026 metų pensininkų skaičius Lietuvoje beveik nesikeis, tad dar yra laiko pertvarkyti darbo rinką.
„Jeigu tęsis emigracija ir mes nesugebėsime pensininkų įtraukti į darbo rinką, tada dirbančiųjų skaičius ženkliai pradės mažėti. Pagal skaičiavimus, po 2026 metų gali net po 2 procentus per metus pradėti mažėti dirbančiųjų“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.
Tokiu atveju pradės mažėti pensijos, nes nepakaks darbuotojų, kurie jas suneštų. Taip pat kyla rizika, kad darbuotojams tektų mokėti didesnius mokesčius, taip užtikrinant, kad pensijos nemažėtų.
Verslas turėtų prisitaikyti tuos vyresnio amžiaus žmones priimti ir nediskriminuoti, kaip dabar yra įprasta, ypač kai žmogus ieško naujos darbo vietos.
Tačiau, pasak ekonomisto, pavyzdžiui, Skandinavijoje vyresni darbuotojai sėkmingai įtraukiami į darbo rinką.
„Ekonomikai augant, pavyzdžiui, Skandinavijoje, yra labai daug dirbančių pensininkų. Daugiau net nei Lietuvoje, ir didžioji dalis jų dirba savo noru. Turi pensijas, bet ir dirba. Tai, pavyzdžiui, tokie žmonės yra žymiai mažesnė našta ekonomikai“, - teigė Ž. Mauricas.
Be to, pasak jo, ekonomikoje lieka vis mažiau darbų, kur reikia fizinės jėgos, vis daugiau orientuojamasi į paslaugų sektorių, tad pensijos sulaukę žmonės gali dirbti šiame sektoriuje, net jeigu dirbtų nepilnu etatu.
Tačiau tam, kad pasikeistų darbo rinka, turi pasikeisti ir visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus, mano ekonomistas.
Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad vien įtraukti vyresnius darbuotojus į darbo rinką nepakaks. Anot jo, problema yra kompleksinė - susijusi tiek su gyventojų sveikata, tiek su verslo požiūriu į vyresnius darbuotojus.
R. Lazutkos vertinimu, viena vertus, jeigu ims stipriai stigti darbo jėgos, dar labiau išaugs atlyginimai ir tuomet į darbo rinką įsitrauks studentai, galbūt ir pensininkai. Tačiau, pasak jo, būtina atsikratyti stereotipų.
„Verslas turėtų prisitaikyti tuos vyresnio amžiaus žmones priimti ir nediskriminuoti, kaip dabar yra įprasta, ypač kai žmogus ieško naujos darbo vietos. Taip pat, tarkime, vadybą personalo pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių, todėl kad vienaip vadovauti reikia jauniems žmonėms, kitaip vyresniems“, - Eltai teigė R. Lazutka.
Kita vertus, dabartinė vyresnių žmonių sveikatos situacija yra bloga, todėl jie vyresniame amžiuje nebepajėgia dirbti. Anot R. Lazutkos, prieš siekiant įtraukti žmones į darbo rinką, būtina imtis pertvarkos, kad jie apskritai pajėgtų dirbti.
„Atskirai yra skaičiuojama sveiko gyvenimo trukmė, iki kokio amžiaus vidutiniškai žmonės gyvena, kol jie įgyja neįgalumą arba kažkokių rimtesnių lėtinių ligų, kurios trukdo dirbti. Tai čia yra valstybės pareiga daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai ir sveikam gyvenimo būdui, kad tie gyventojai būtų gerokai sveikesni ir tada jie bus pajėgūs dirbti“, - tikino R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl pensijų reformos konsultavęs danų ekspertas Olė Beieras Sroensenas praėjusią savaitę žurnalistams taip pat teigė, kad pensinį amžių reikėtų ilginti.
„Tokiu atveju sumažinama našta jauniems darbuotojams“, - tikino jis.
Statistikos departamento teigimu, nepalankią demografinę situaciją Lietuvoje daugiausia lemia emigracija. Pernai šalyje gyventojų sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.) iki 2,81 mln. gyventojų. Iš viso 2017 metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų (13,8 proc. daugiau nei 2016 metais), o pusė jų buvo darbingi 20-29 metų žmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...