- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nepamatuotai džiaugiamasi sėkmingai eksportuojamomis durpėmis, naujienų tinklalapiui LRT.lt sako ekologas, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Robertas Kubilius. „Durpė formuojasi kelis tūkstančius metų, o mes ją išeksploatuojame – per šimtą. Dar mūsų amžiuje jai atsistatyti jokios galimybės nebebus“, – nuogąstauja R. Kubilius.
Ar tikrai atkuriame tai, kas sunaikinama?
Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas tikina, kad durpių Lietuvai užteks tikrai ilgam, nes šiandien gavybos ir naujų klodų generavimo balansas esąs neutralus. Jo teigimu, pramonė išgauna maždaug 2 mln. kubinių metrų per metus, o nepažeistos pelkes užaugina tiek pat naujų klodų.
Tačiau R. Kubilius sako jokio neutralaus balanso neįžvelgiantis: „Per metus durpių priauga iki 5 mm. Dabartiniais tempais jų išteklius galime išeksploatuoti per 100 metų, o tam, kad visiškai atsikurtų tai, kas buvo, reikės keleto milijonų metų“.
Maža to, kaip pažymi Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Žemės gelmių ištekliaus skyriaus vedėjas Vytautas Januška, kol durpynai yra naudojami, naujų durpių jie negeneruoja. „Atidengtas paviršius labiau degraduoja, durpės yra, o ne priauga. Tam, kad priaugtų, paviršius turi būti padengtas vandeniu ir augalija“, – teigia V. Januška.
Vadinamasis neutralus balansas, pasak LGT specialisto, reiškia, jog išteklių nemažėja, tačiau neabejotinai mažėja tinkamų naudoti durpynų. V. Januškos teigimu, skaičiuojant gavybos ir naujų klodų generavimo balansą, įvertinami ir nepradėti naudoti durpynai. Tie skaičiai rodo, kad durpių priauga, tačiau, anot specialisto, yra kita medalio pusė – nepradėti naudoti durpynai daugiausia glūdi saugomose teritorijose, kuriose turbūt niekada ir nebus naudojami.
Skubame švaistyti brangstančius išteklius
Lietuvos durpių eksporto rinka sudaro 95 proc. LGT specialistas V. Januška teigia, kad Lietuvoje durpių išgaunama daugiau, nei reikia vietos rinkai, todėl jos yra taip sėkmingai eksportuojamos.
Savo ruožtu Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ) pirmininkas Rimantas Braziulis pažymi, kad šalis neišnaudoja viso durpių potencialo. Mat iš durpių galima gaminti daugybę įvairiausių gaminių – ir medicinai, ir statyboms, o kaip trąša tai – neįkainojamas turtas.
„Mūsų dirvos tuoj bus bevaisės, o mes nenaudojame savų durpių dirvos tręšimui, eksportuojame į užsienio šalis. Jei tokiais tempais bus eksportuojama, po 30 metų Lietuvoje neliks nė gramo durpės, ir jas šalis pirks dešimtimis kartų didesnėmis kainomis iš užsienio“, – tikina R. Braziulis.
R. Kubiliaus teigimu, šiuo metu vykdomas eksportas yra ekonomiškai nenaudingas: „Savo energetinius išteklius daliname labai greitai. Šis skubotas tokių vertingų išteklių švaistymas yra ekonomiškai nenaudingas. Durpių vertė kiekvienais metais kyla. Prieisime ribą, kai jos kainuos labai daug, bet jau nebeturėsime eksploatuojamų išteklių“.
Nepataisoma žala gamtai
Anot R. Braziulio, pati durpyno eksploatacija yra labai kenksminga gamtai. „Durpynas iš esmės yra pelkė, o tai – natūraliai neatsinaujinantis išteklius. Jos vaidmuo ekosistemoje yra itin svarbus. Jei iškasame, išsausiname pelkes, nusenka mūsų upės. Taip pat pelkės, garindamos daug vandens, palaiko klimatą. Be to, ten egzistuoja begalinė augalijos ir kitos unikalios gyvybės įvairovė“, – sako LŽJ pirmininkas.
LGT specialistas V. Januška, savo ruožtu, pasakoja, jog paprastai, kai durpynai baigiami naudoti, jie yra paruošiami renatūralizacijai (natūralaus gamtos būvio atstatymui). Durpyne paliekamas iki 30-ties centimetrų neiškastų durpių klodas, užliejamas vandeniu. Taip atstatoma natūrali gamtinė pelkėjimo aplinka. Po keleto metų tokioje vietoje vėl pradeda vystytis durpių prieaugio procesas.
R. Braziulis tvirtina, kad Lietuva jau yra sunaikinusi 80 proc. savo pelkių ir įspėja, kad jei šalies ir užsienio įmonės po eksploatacijos pelkes paliks nerekultivuotas, prireiks šimtų milijonų litų žalos atitaisymui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...