Seimui – dvi skirtingos „Snoro“ komisijos narių išvados

Valdančiųjų atstovai, dirbę laikinojoje bankrutuojančio banko „Snoras“ veiklos tyrimo komisijoje kaltina opoziciją politikavus, formuluojant komisijos išvadas.

Jie įtaria, kad Lietuvos bankui nepalankiomis išvadomis bandoma pagelbėti kai kuriems nukentėjusiems „Snoro“ kreditoriams. „Politizavimas šitų frazių, argumentų gali būti neigiamas rezultatas. Kas gali paneigti, kad pasinaudojus politizuotomis išvadomis, nebus teikiami ieškiniai prieš Lietuvos valstybę“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje sakė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad opozicijos siūlomos išvados gali pasitarnauti buvusiems banko savininkams: „Padarom politiniu (procesą - BNS), duodami svertus tiem žmonėms, kurie tuos milijardus kažkur išvežė“.  Valdantieji trečiadienį išėjo iš paskutinio komisijos posėdžio, todėl likus pusei narių, komisija negalėjo patvirtinti išvadų.

Liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius sakė, kad komisija negali „užbėgti už akių ir pakeisti“ teisėsaugos institucijas ir pasiūlyti savo neklystamą išvadą.

„O kad tai buvo bandoma padaryti, deja, taip ir buvo. Situacija panaši į tai, kad kaime įvyko gaisras, bet gaisrininkų išvadas norima pakeisti seniūno parodymais“, – teigė P.Auštrevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad komisiją Seimas sudarė opozicijos iniciatyva. „Bet „Snoro" tango sušokti  nepavyko <...>, nes muzika buvo užsakyta, nesilaikant taisyklių,“ – ironizavo P.Auštrevičius.

S.Šedbaras pabrėžė, kad opozicijos teikiamose išvadose politinis aspektas matomas, ir Lietuvos banką be pagrindo kaltinant dėl „Snoro“ bankroto skelbimo. „Bankroto bylą iškėlė teismas, o ne Lietuvos bankas, kaip bandoma teigti išvadose. Tai teismas nustatys galutinius trūkumus (banke – BNS). Šitoje vietoje reikia būti labai atsargiems“, – sakė S.Šedbaras.

Anot jo, negalima sutikti su dalies komisijos narių kaltinimais, kad LB vadovas Vitas Vasiliauskas, pasirašydamas sutartį su laikinuoju banko administratoriumi, viršijo įgaliojimus, nes į sutartį buvo įtrauktas punktas, kad Seimui nepriėmus specialių įstatymų, laikinasis administratorius nesutinka vykdyti savo įsipareigojimų: „Tai normalu. Tai įprasta sutartinė praktika".

Jis nesutinka, kad LB ir kitos institucijos dėl „Snoro“ sprendimus priėmė „skubotai ir nepakankamai argumentuotai“.

„Kad skubiai – puikiai suprantam, nes Lietuvos bankas maždaug pusę metų reikalavo pašaltinti įtarimą, kad trūksta „Snore' 1,3 mlrd. litų vertybinių popierių. Tai didelė suma bet kuriam bankui, „Snorui„ – irgi. Nei į „Snorą“ tie pinigai negrįžo, nei į pasiūlymą juos pervesti į Lietuvos banką specialią sąskaitą nebuvo reaguojama – vadinasi, tų pinigų iki šios dienos niekur nėra. Mes nežinome, ar juos pavogė, ar ne. Tai ne mūsų reikalas, o prokuratūros tyrimas. Bankas operavo savo balansuose, kad pinigai yra. Tai labia svarbi aplinkybė. Be abejo, publikacija „Lietuvos ryte„ vertė Lietuvos banką ne skubotai, o skubiai imtis veiksmų“, – aiškino S.Šedbaras.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad komisijos išvados, kurioms pritarė tik opozicijos atstovai, palankios kai kuriems bankrutuojančio banko kreditoriams. „Jeigu būtų patvirtintos tos siūlomos formuluotės, Seimui, matyt, tektų keisti įstatymus, kad finansinė našta ir atsakomybė dėl finansinių investuotojų būtų perkelta ant visų mokesčių mokėtojų.

„Kategoriškai su tuo nesutinkame", – sakė parlamentaras.

R.J.Dagys opozicijos siūlomas išvadas pavadino gelbėjimosi ratu kreditoriams. „Norime numesti gelbėjimosi ratą kreditoriams, kurie galėtų išgelbėti savo kailį. Tai čia opozicija, kuri nuolat kalba, kad rūpinasi žmogumi. Jie rūpinasi labai konkrečiu žmogumi – turinčiu daug milijonų ir neaišku, kur juos galimai išboginusiu", – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, komisija nėra priėmusi sprendimo, kokią jos turimą informaciją galima viešinti. „Visas tyrimas vyko slaptumo režime. Mes esame sudėtingoje padėtyje. Tai gali turėti didelių pasekmių per teisminius procesus, jeigu komisija pažeis kokius principus“, – sakė R.J.Dagys.

A.Anušausko teigimu, komisija gavo pakankamai informacijos, tačiau išvadose, kurias siūlė opozicijos atstovai komisijoje, buvo teigiama, kad jos trūko: „Ignoruoti, kad dalis dokumentų gauta, ir rašyti tekste, kad neturime reikalingos, manyčiau, neleistina. Mes nesutikome, kad būtų ignoruojama dalis gautų faktinių dokumentų“.

A.Anušauskas teigė, kad visi komisijos nariai sutarė, kad bankas klaidino klientus dėl indėlių sertifikatų. Parlamentinė komisija apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir darbuotojus, „Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę. Komisija buvo įpareigota išvadomis pateikti atsakymus į 14 klausimų, susijusių su „Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.