Seimo komitetas: valstybės įmonės privalo paviešinti skirtą paramą

Komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė be kita ko atkreipė dėmesį, kad suteiktą paramą slepia ne visos valstybės įmonės, o tik kelios.

Pasak jos, komitetas turi informacijos, kad kai kurios įmonės paramą skyrė, nors dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė 30-70 proc. pelno.

„Tada kyla klausimas, kas mokės į biudžetą dividendus?“ - komiteto posėdyje piktinosi I.Šimonytė.

„Nematome pagrindo įslaptinti tą informaciją“, - teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, įsitikinusi, kad daugeliu atveju valstybės įmonės pinigus paprasčiausiai ištaškė, todėl ji siūlo uždrausti joms pelno dalį skirti paramai.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė laikosi kitokios nuomonės - ji pasisako tik už griežtesnį paramos skyrimo reglamentavimą, bet ne draudimą.

„Nenoriu pasakyti, kad reikia siūlyti apskritai panaikinti galimybę valstybės įmonėms turėti tokią teisę - prisidėti ir demonstruoti socialiai atsakingą elgesį paremiant tam tikrus projektus“, - sakė R.Budbergytė.

Finansų ministerija: paramai – apie 10 proc. grynojo pelno

Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė nustebo, išgirdusi informaciją, kad kai kurios įmonės paramai skyrė pusę ar daugiau pelno.

„Dėl skiriamos paramos dydžio, be abejo, šie skaičiai mus stebina. (...) Nukenčia kiti valstybės interesai“, - pareiškė R.Virvilienė.

Pasak jos, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau rengia vadovą, kuriame bus aptariamas ir paramos bei labdaros teikimas. Ketinama nurodyti, kad paramai galėtų būti skiriama apie 10 proc. įmonės grynojo pelno.

Tačiau visiškai uždrausti valstybės įmonėms teikt paramą ministerija neketina.

„Mes nesiryžtume tvirtai pritarti paramos teikimo panaikinimui, tačiau neabejotinai pritartume teisės aktų tobulinimui ir mechanizmo, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, ieškojimui“, - sakė R.Virvilienė.

Ji sakė pritarianti, kad parama būtų labiau viešinama, nes tada šį procesą labiau seks ir netiesiogiai kontroliuos visuomenė.

Skaidrinti paramos teikimą siūlo ir buvusi finansų ministrė R.Budbergytė.

„Visos įmonės - ir valstybinės, ir privačios, savo socialinės atsakomybės formomis turi prisidėti prie to, kad lėšos galėtų būti panaudojamos padėti žmonėms įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Problema slypi tame, kad turime pakankamai netobulą teisinį reglamentavimą, kuriame nėra nuostatų, kurios atitiktų skaidrumo, atsakingumo ir proporcingumo principus. Jų nebuvimas sudaro sąlygas įmonėms teikti paramą neskaidriai“, - po posėdžio sakė parlamentarė.

Parama galėtų būti skirstoma centralizuotai

Pasak I.Šimonytės, reikėtų įvertinti galimybę ateityje valstybės įmonių paramą skirstyti centralizuotai - per specialų fondą.

„Visos įmonės, kurios skiria kažkokią dalį paramai ar labdarai, skirtų lėšas fondui ir jis galėtų svarstyti visas paraiškas. Visi žinotų, kad toks fondas yra. Dabar yra tokia problema - kas gali prišokti, kas turi informacijos, kad kažkokia akcinė bendrovė gali duoti pinigų, tas prišoka ir gauna“, - teigė I.Šimonytė.

„Skaidrumo šioje sistemoje praktiškai nėra“, - pridūrė ji.

I.Šimonytė išskyrė „Lietuvos energiją“, kuri, pasak jos, turi nustačiusi gana aiškią paramos skirstymo tvarką, tačiau ji teigė nežinanti, kaip ta tvarka „veikia praktikoje“ - ar iš tiesų priimami nešališki sprendimai.

„Visais kitais atvejais atrodo, kad paramos skyrimas yra voluntaristinis, kai klausimus, kas ir kokią paramą gaus, sprendžia tik įmonių vadovai. Nėra arba iš viso jokių principų, kaip atsirenkami paramos gavėjai, arba aplink tuos principus yra tokia migla“, - sakė I.Šimonytė.