Seime stringa siūlymas nusavinti sklypus viešiems želdynams

Svarstoma idėja valstybei arba savivaldai leisti perimti privačius sklypus, kuriuose jau įrengti skverai ar parkai, arba neužstatytas teritorijas paskelbti bendro naudojimo ir jose įrengti viešus želdynus.

Kai kurie parlamentarai sako, jog galimybe nusavinti žemę bus pasinaudota retai, kiti mano, kad toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, trečiadienį svarstęs tokias Žemės įstatymo pataisas, keturiais balsais už, dviem balsavus prieš ir dviem susilaikius joms nepritarė – lėmė susilaikiusio komiteto vadovo balsas.

Tačiau nebuvo apsispręsta, ar pataisas siūlyti Seimui atmesti, ar grąžinti iniciatoriams („valstiečiui“ Kęstučiui Bacvinkai) tobulinti. Dėl to dar bus balsuojama kitame komiteto posėdyje.

Seimas prieš porą savaičių atmetė neigiamą Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl siūlomų pakeitimų ir atidavė pataisas svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui.

Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto teigimu, galimybė paimti žemę reikalinga, nes anot jo, yra atvejų, kai savivaldybė negali įsirengti naujo parko, skvero ar alėjos.

„Pavyzdžiui, Vilniuje, Perkūnkiemyje, nes nebėra laisvos jokios valstybinės žemės, o yra tik privati“, – komiteto posėdyje trečiadienį tvirtino viceministras.

Tuo metu konservatorė Aistė Gedvilienė abejojo, ar tokia sklypų perėmimo galimybe bus dažnai naudojamasi: „Galimybė įstatyme gali būti, bet ar tai bus labai dažnai pasinaudojama?“ 

Anot jos, savivaldybės sklypams išpirkti neturi pinigų: „Pačios savivaldybės žiūrės vertingiausius ir visuomenei reikalingiausius sklypus.“

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Laimonas Čakas įspėjo apie galimą žemės savininkų nepasitenkinimą. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl laisvos žemės trūkumo kaltos pačios savivaldybės.

„Lopom skyles, padarytas kažkada anksčiau teritorijų planavime. (...) Jeigu savivaldybės numatytų, kokie sklypai bus želdynams, jie nebūtų skirti atkūrimui. Yra didžiulė problema su teritorijų planavimu į priekį nenusimatant teritorijų, neįvertinant miesto plėtros, gyventojų prieaugio, o paskui apsižiūrima, kad nebeliko želdynų, reikia iš kažkur gauti sklypų“, – kalbėjo NŽT direktorius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius įsitikinęs, kad patausos prieštarauja Konstitucijai, o tos pačios frakcijos narys Andrius Mazuronis piktinosi, kad pataisa skurta vieninteliam atvejui Vilniuje, Pilaitėje, – čia netinkamai suplanuotas žemės, kur įrengtas parkas, grąžinimas. 

„Dėl Pilaitės parko dabar kursime taisykles visiems? Jeigu teritorijų planavimą savivaldybė atliko netinkamai ir suplanavo taip, kad nėra erdvių želdynams, ar nesuplanavo jų, o žmogus tesėtai įsigijo sklypą, kurį planuoja vystyti, o kažkoks pilypas iš savivaldybės sugalvos kažkurią dieną, kad ten reikia penkis krūmus turėti ar mini parkelį. Ir paims žemę visuomenės reikmėms, nusavins“, – teigė A. Mazuronis.

Seime be kita ko jau yra svarstomos pataisos, uždraudžiančios keisti želdynų žemės paskirtį, jeigu bendruosiuose planuose toje vietoje numatytas želdynas. Toks draudimas galiotų ir privačiai, ir valstybės ar savivaldybės žemei.