Seime finišo link artėja pensijų sistemos reformos projektai

Seimas antradienį apsvarstė ir iš esmės pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Taip finišo link artėjama pradėti pensijų reformą.

Už Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą po svarstymo balsavo Seimo 44 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 23 parlamentarai.

Kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Rimantas Jonas Dagys, šis Seimo sprendimas yra ne galutinis - toliau įstatymų projektai bus svarstomi komitete ir esant reikalui bus daromi pakeitimai.

„Komitetas (Socialinių reikalų ir darbo komitetas - BNS) tikrai neforsuos to klausimo, yra sutarta, kad po svarstymo stadijos darysime dar specialias diskusijas dėl probleminių dalykų, taip pat kaip apsispręsti dėl administracinės naštos, dėl apsisprendimo teisės, kitų klausimų, mes vis tiek tuos visus frakcijų keltus aštrius klausimus dar kartą komitete apsvarstysime“, - teigė R.J.Dagys.

Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka aiškino, kad baigiančiam kadenciją Seimui įstatymus, leisiančius reformuoti pensijų sistemą, priimti būtų neišmintinga. Jis siūlė nacionalizuoti antros pakopos pensijų fondus.

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas įtikinėjo, kad nauja pensijų reforma didinami mokesčiai.

„Jeigu mes siūlome didinti mokesčius, tada turėtume apsispręsti, o kam tada pavesti tų mokesčių didinimo administravimą? Ar vėl juos reikia pavesti privatiems kaupiamiesiems fondams? Tai gal tada palikime valstybinei įstaigai?“ - kalbėjo parlamentaras.

Seimas nepritarė Algirdo Syso pataisai, kuria jis siūlė leisti gyventojams patiems daugiau prisidėti prie pensijos kaupimo ir į pensijų fondus persivesti iki 10 proc. uždarbio.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis priekaištavo, kad ir nauja pensijų reforma nesudaro sąlygų žmonėms kaupti didesnes pensijas.

„Jeigu valstybė nori, arba žmogus nori gauti didesnę pensiją, mes sudarykime sąlygas, yra nustatytas socialinio draudimo mokestis, leiskime žmogui mokėti papildomai 5 proc., 10 proc. ir jis gaus tada didesnę pensiją“, - kalbėjo parlamentaras.

Reformos šalininkai sako, kad pakeitimais sistemoje siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, siūloma sudaryti galimybę kaupimo dalyviams lengviau keisti pensijų fondus ir supaprastinti naujų pensijų kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.

Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.

Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės biudžeto.

Pirmiausiai siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės pateiktiems pakeitimams ir nuo 2013 metų siūlo atskaitymus nuo turto nustatyti ne didesnius kaip 0,5 proc. Dabar tas mokestis negali viršyti 1 proc.

Pamažu siūloma visiškai atsisakyti atskaitymų nuo įmokų: 2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų.

„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 metais bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų - padidinti iki 3,5 procentų.

Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų  papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skatinamosios įmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

Taip pat numatytos papildomos įmokos - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio - vienam iš tėvų, kurie augins vaiką iki trijų metų  ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos būtų dvigubinamos, jeigu būtų auginami du vaikai iki trijų metų ir trigubinami, jeigu trys.

Iki 2013-ųjų rugsėjo gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, turėtų galimybę apsispręsti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės jie kaups būsimai pensijai. Jeigu gyventojai savo lėšomis nesutiks mokėti papildomą įmoką, tada automatiškai bus sustabdytas įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas jiems iš „Sodros“.

Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kauptis tik „Sodroje“. Kas bus sukaupta privačiuose pensijų fonduose, ten ir liks.

Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų - pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą - 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo.

2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios sumažintos dar 0,5 procentinio punkto iki 1,5 procento.


Šiame straipsnyje: pensijų reformaįstatymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių