N. Rasburskis: atliekų Lietuvoje nemažėja

„Vienareikšmiškai prisiskirti laurus, kad mūsų atėjimas davė reikšmingų kainų sumažėjimų, negalime, nes nežymiai pigo ir pats kurias. Tačiau mūsų atėjimas tikrai davė efektą, ir gana nemažą. (...) Svertinė šilumos gamybos, arba supirkimo į centralizuotos šilumos tiekimo sistemas kaina rugsėjį tiek Klaipėdoje, tiek Kaune buvo 3 ir daugiau kartų mažesnė lyginant su visos Lietuvos“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė „Ignitis grupės“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis.

Kalbėdamas apie dar statomą Vilniaus kogeneracinę elektrinę, N. Rasburskis tikino, kad atlikta jau daugiau nei 80 proc. suplanuotų darbų.

Anot N. Rasburskio, tiek Kauno, tiek Vilniaus projektai yra įgyvendinami numatyto biudžeto ribose.

„Projektai įgyvendinami numatytais bei akcininkų patvirtintais biudžetais ir jų ribose. (...) Kauno projekto investicija yra 110 mln. eurų, Vilniaus – 350 mln. eurų“, – teigė jis.

Tuo tarpu Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigė, kad prieš statant jėgaines sudarytos prognozės dėl per metus Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio pasitvirtino esančios teisingos, tad ir suplanuoti kogeneracinių jėgainių pajėgumai yra atitinkamai reikalingi.

„Statant jėgaines prognozės buvo sudaromos 2030 metams, o prognozuojama buvo, kad panaudotai energijai gauti komunalinių atliekų per metus turėtų būti maždaug apie 390 tūkst. tonų. Šiuo metu matome, kad nuo 2018 iki 2020 metų trečiojo ketvirčio degintinų komunalinių atliekų per metus susidarė tarp 450 tūkst. ir 500 tūkst. tonų. Tad prognozes daugiau mažiau atitinka (realybę – ELTA)“, – kalbėjo A. Bagočiutė.

Kaip vėliau komentavo N. Rasburskis, susidarančių atliekų Lietuvoje nemažėja, todėl net pavykus įgyvendinti sklandžios žiedinės ekonomikos principus šalyje, kogeneracinių jėgainių potencialas bus visiškai išnaudojamas.

„Šiandien (sukaupiama – ELTA) 700 tūkst. tonų atliekų – kur kas daugiau, nei jėgainės galėtų sunaudoti (...). Susidarančių atliekų Lietuvoje nemažėja. Tai yra pagrindinis rodiklis, kuris lemtų potencialų tokių jėgainių išnaudojimą jau pasiekus žiedinę ekonomiką. Nes jėgainių pajėgumai parengti ne faktiniam, dabartiniam jėgainių darbui, o suplanuotas toks (atliekų – ELTA) kiekis, kuris bus 2030 metais. Mūsų vertinimu, šios jėgainės užtektinai turės atliekų“, – teigė N. Rasburskis.