Seimas sutiko svarstyti, ar skelbti referendumą dėl AE statybos

Seimas svarstys grupės parlamentarų teikiamą pasiūlymą šį rudenį kartu su Seimo rinkimais surengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Balsavo dauguma

Už tai, kad toks nutarimo projektas būtų svarstomas Seime, antradienį balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 26, susilaikė 21 Seimo narys.

Prie klausimo dėl referendumo paskelbimo svarstymo Seimas grįš gegužės viduryje. Iki to laiko šį pasiūlymą apsvarstys keli Seimo komitetai ir komisijos.

Referendumo pagrindinis iniciatorius, opozicinės Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad „dauguma Lietuvos gyventojų pritartų atominės elektrinės statybai, jeigu tai užtikrintų realią energetinę nepriklausomybę, jeigu tai būtų ekonomiškai naudinga ir jeigu tai būtų saugus projektas“. Bet, anot jo, „iki šiol į nei vieną šių klausimų nei visuomenė, nei politikai nėra gavę tinkamų atsakymų“.

Pasak V.Žiemelio, naujas projektas „neužtikrina atsijungimo nuo politizuotos Rusijos elektros energijos rinkos, jis bus labai brangus – ekspertai įspėja apie branduolinėje jėgainėje pagamintos elektros energijos galimą nuostolingumą“. „Suklusti verčia ir Lenkijos pasitraukimas iš projekto.

Numatomas statyti reaktorius kelia klausimų ir dėl šio projekto saugumo. Lietuvai siūlomas tas reaktorius, kurio dėl nežinomų priežasčių atsisakė JAV, kurių tėra tik keturi pasaulyje ir trys iš jų uždaryti, nedirba. Nors avarijos tikimybė nedidelė, jos pasekmės būtų katastrofiškos Lietuvos ekonomikai ir tautos gyvasčiai, kurios būtų palaidotos amžiams“, - kalbėjo V.Žiemelis.

Anot politiko, Energetikos ministerijos vadovai iki šiol net nuo Seimo slepia informaciją apie būsimą branduolinės jėgainės projektą.

„Manau, kad tik tauta gali nuspręsti, ar ji yra už, ar prieš tokį didžiulį projektą. Konstitucija nurodo, kad svarbiausius tautos gyvenimo klausimus būtina spręsti referendumu. Atominės elektrinės projektas neabejotinai yra toks klausimas. Tai juk ne kokios daržinės pastatymas. Tai gigantiškas projektas, kuris kainuos visų metų valstybės biudžeto išlaidas“, - kalbėjo V.Žiemelis.

Vadino „valstybės sabotažu"

Seimo nariai abejojo, ar tikslinga rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, kai su strateginiu investuotoju, kompanija „Hitachi“ jau parafuojama ir pasirašoma sutartis, numatanti projekto įgyvendinimą. „Ar neatrodysim nesolidžiai, jeigu pasirašom, parafuojam sutartis, o paskui rengiam referendumus, ar toms sutartims pritarti?“, - klausė Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Kitas parlamentaras Valdemaras Valkiūnas tiesiai teiravosi referendumo iniciatorių, ar šis pasiūlymas nėra „sabotažas, kenkiantis Lietuvos valstybei“. „Aš noriu, kad patys piliečiai nuspręstų, ar reikia tokio projekto. Ką jūs, galvojate, kad tauta kvaila? Jūs ja nepasitikite?“, - tokiais klausimais pasipiktino V.Žiemelis.

„Aš už atominę energetiką. Bent kol kas. Bet negaudama jokios pakankamos informacijos apie šį projektą, negaliu už jį balsuoti. Todėl manau, kad pati tauta gali apsispręsti, ar atominė energetika yra naudingiau. Bet viskas priklauso nuo Vyriausybės, ar ji pateiks tautai visą reikiamą informaciją“, - diskusijose kalbėjo Seimo vicepirmininkė, viena Darbo partijos lyderių Virginija Baltraitienė.

Referendumui griežtai prieštarauja Tėvynės sąjungos frakcijos narys, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas. „Seimas jau priėmė įvairius įstatymus, kuriuose juodu ant balto įrašyta apie naujos atominės elektrinės statybas. Paradoksali situacija susidaro – kai priimam tuos įstatymus, konsultuotis su tauta nereikėjo, o kai jau priėjo lemiamas projekto įgyvendinimo etapas, mes staiga imame konsultuotis su tauta“, - piktinosi jis.

Patariamasis, o ne privalomasis

Seimo nutarimo projekte balsavimui konsultaciniame (patariamajame) referendume siūloma formuluotė: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ ir du atsakymų variantai - „už“ ir „prieš“.

Referendumas būtų patariamasis, ne privalomasis. Tai reiškia, kad jeigu jis įvyktų, valdžia, spręsdama dėl atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, privalėtų tik atsižvelgti į šio referendumo rezultatus.

Projektą pateikė daugiau kaip trys dešimtys opozicijos parlamentarų iš Krikščionių, Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų partijų frakcijų, taip pat Mišrios Seimo narių grupės.

Pasiūlyta referendumą rengti kartu su Seimo rinkimais – spalio 14-ąją. Tačiau Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju sprendimą dėl referendumo paskelbimo derėtų priimti ne anksčiau kaip šių metų liepos viduryje. Tam reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją arba pratęsti dabar vykstančią ir birželio 30-ąją turinčią pasibaigti pavasario sesiją. Kai rugsėjį Seimo nariai susirinks į eilinę rudens sesiją, pagal galiojančius įstatymus bus jau vėlu skelbti referendumą spalio viduryje.

Renkami parašai

Referendumo iniciatoriai savo ruožtu jį siekia paskelbti ir remdamiesi piliečių reikalavimu - yra registruota iniciatyvinė grupė rinkti paršams dėl patariamojo referendumo rengimo. Tam iniciatoriai turi iki šių metų birželio 27 dienos surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.

Šio referendumo iniciatyvinė grupė siūlo piliečių rudenį paklausti, ar tokie klausimai kaip naujos atominės elektrinės statyba neturėtų būti sprendžiami referendumo būdu.

Vienas referendumo iniciatorių - Lietuvos žaliosios politikos institutas, kuriam vadovauja buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys.

Vyriausybė ir Prezidentė teigia, kad atominė elektrinė padidins šalies energetinį saugumą ir bus ekonomiškai naudinga.

Visuomenininkai žalieji pasisako prieš naujos atominės elektrinės statybą, tvirtindami, jog naujoji elektrinė neužtikrins energetinio saugumo, užkirs kelią alternatyviam energetikos vystymuisi, nėra aiškūs projekto ekonominiai skaičiavimai.

Lietuva su Latvija, Estija ir Lenkija tikisi iki 2020-2022 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios antrasis iš dviejų reaktorių buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje.