Seimas po svarstymo pritarė SGD terminalo statybai

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą numatančio įstatymo projektui.

Jį priėmus, Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti terminalą, kuris bus alternatyva rusiškoms „Gazprom“ dujoms ir, kaip tikimasi, įgalins atpiginti pastaruoju metu ypač brangstančias gamtines dujas, kurių Lietuva daug naudoja šilumos ūkyje.Už tai, kad SGD terminalas būtų statomas balsavo 95 Seimo nariai, prieš vienas („tvarkietis“ Julius Veselka), o susilaikė 9 parlamentarai.

Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis pabrėžė, kad 2015 metais baigiasi „Lietuvos dujų“ dujų tiekimo sutartis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.„Štai kodėl 2014 metai Lietuvai labai svarbi riba, štai kodėl turime visi mobilizuotis - ir dabar, ir po rinkimų, kad 2014 metų pabaigoje plaukiojantis terminalas stovėtų Klaipėdos uoste“, - sakė ministras.

Ekonomikos komiteto narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, nenutrūkstamas terminalo darbas bus tada, kai juo bus tiekiama apie 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, ir esant tokiam kiekiui, vien laivo nuoma su infrastruktūra, anot parlamentarės, brangins dujas maždaug 36 centais už kubinį metrą.Ji priekaištavo, kad terminalo infrastruktūros kaina perkeliama ant vartotojų pečių. Parlamentarė įspėjo, kad SGD terminalas gali būti finansuojamas ir visų vartotojų lėšomis.

„Jis (VIAP - viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) nėra taip pavadintas, bet Kainų komisijoje tai yra nuspręsta padaryti, ir  jis įskaičiuojamas į perdavimo tarifą“, - sakė parlamentarė.

Socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Rimantas Sinkevičius priekaištavo, kad SGD terminalas nestatomas kartu su Latvija.„Tvarkietis“ Petras Gražulis apgailestavo, kad Vyriausybė per mažai dėjo pastangų, kad pritrauktų Europos Sąjungos lėšų į SGD terminalo statybą: „Jeigu Baltijos šalys būtų susitarusios dėl bendro terminalo statybos, gal tada būtume gavęs nemažės  lėšas iš Europos Sąjungos. Tai nemažas Vyriausybės trūkumas, kad nesugebėjo pritraukti lėšų iš Europos Sąjungos“.

A.Ažubalis pabrėžė, kad SGD terminalas galės būti ne tik reikšminga Lietuvos energetikos infrastruktūros dalis, dujų tiekimo Lietuvai alternatyva, bet pasitarnaus viso Baltijos regiono interesams.V.P.Andriukiatis suabejojo, ar bus perkamos dujos iš terminalo tada, kai jas pigiau pasiūlys „Gazprom“.

Iš terminalo turėtų būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Toks privalomas reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms įmonėms - „Lietuvos dujoms“, „Dujotekanai“, „Achemai“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“ - įmonės turėtų pasirašyti sutartis su terminalo operatoriumi.25 proc. taisyklė būtų taikoma ne tik iš terminalo perkamoms dujoms, bet ir iš Rusijos koncerno „Gazprom“, tiekiančio dujas vamzdynais.

Perkamų dujų kainų „lubas“ tiek iš terminalo, tiek iš „Gazprom“ nustatys Vyriausybė. Jas viršijus, įpareigojimas pirkti 25 proc. dujų nebegaliotų.A.Ažubalis parlamentarams aiškino, kad 25 proc. riba - „protingas saugiklis“.

Pasak jo, reikalingas tam, kad pastačius terminalą niekam iš kitų dujų tiekėjų nekiltų pagunda dempinguoti dujų kainos ir tuo pačiu padaryti terminalą neveiksmų.Pirmaisiais terminalo veiklos metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.

Projektą įgyvendintanti valstybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. irmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas ateityje būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.