Seimas patvirtino Suskystintų dujų terminalo įstatymą

Seimas leido Lietuvos pajūryje statyti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Antradienį parlamentarai balsavo dėl SGD terminalo įstatymo priėmimo. Už buvo 108, prieš 1, susilaikė 9 Seimo nariai.

Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovė iki šiol ne kartą pareiškė paramą SGD terminalui.

Priimant įstatymą Seime daugiausiai buvo diskutuota dėl Vyriausybės pasiūlymo nustatyti, kad iš SGD terminalo privalės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio.

Socialdemokratai pasiūlė atsisakyti šios privalomosios nuostatos. „Manome, kad tai pažeidžia konkurencijos nuostatas ir įtariame, kad Europos Komisija dėl to ateityje gali pareikšti protestą“, - sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad tokie opozicijos pasiūlymai atveria kelią Rusijos koncernui „Gazprom“ įtvirtinti savo monopoliją Lietuvos dujų sektoriuje. Todėl Vyriausybės vadovas paragino Seimą nepriimti siūlomos pataisos: „Ja siekiama padaryti būsimo terminalo darbą labai probleminiu. Jeigu Vyriausybės siūloma nuostata nebus įrašyta į įstatymą, „Gazprom“ gali priversti didžiuosius dujų vartotojus Lietuvoje pasirašyti ilgalaikes dujų tiekimo sutartis visam šimtui procentų tiekiamų dujų ir terminalas tuomet neteks prasmės. Taip jis būtų paverstas niekam nereikalinga metalo laužo krūva.“

Balsavimu socialdemokratų pataisa buvo atmesta. Už ją buvo tik 44 Seimo nariai iš 115 dalyvavusių balsavime, prieš – irgi 44, susilaikė 27 parlamentarai.

Vėliau buvo atmesta ir analogiška opozicijos atstovo Juliaus Veselkos teikta pataisa.

Tačiau priimant įstatymą socialdemokratai ir dauguma kitų opozicijos atstovų pareiškė remiantys, kad SGD terminalas būtų pastatytas, nors dujų vartotojai ir yra įstatymu priverčiami ne mažiau kaip ketvirtadalį žaliavos įsigyti iš terminalo. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis įspėjo, kad rudenį, kai po rinkimų „ateis nauja Seimo dauguma, ji turės gerokai pakoreguoti priimtąjį įstatymą“.

Seimo priimtuoju įstatymu įtvirtinamos visos būtinos sąlygos, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio. Šiuo teisės aktu numatyta, kad SGD terminalas statomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

Statybos kainuos beveik 700 mln. litų. Dar kiek daugiau kaip 2 mlrd. litų planuojama per dešimt metų išleisti iš norvegų firmos nuomojant specialų laivą su išdujinimo įranga.

Pagal priimtąjį įstatymą ne mažiau kaip du trečdaliai SGD terminalą statysiančios bendrovės akcijų priklausys Lietuvos valstybei, kuri taps pagrindine investuotoja terminalo statybą.

Tikimasi, kad dabartinis vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje atpigins Lietuvai tiekiamas dujas. Kartu atpigtų ir būstų šildymas, kuriam daugiausiai yra naudojamos gamtinės dujos.

Terminalo projektą įgyvendins valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“. Ji šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje.

Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.

SGD terminalas pripažintas strateginiu Lietuvos energetikos objektu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
tai ar įmanoma dujas atitransportuoti laivuose pakrautais dideliais dujų balionais kurius vežioja furos ? ir kiek ltu būtu sutaupiusi ???

Algis

Algis portretas
Tvarkiečiai visada buvo už šalies energetinę nepriklausomybę.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga
    Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

    Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų per...

  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

    1
  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

    2
  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    17
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    10
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    11
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    6
Daugiau straipsnių