Seimas nori susipažinti su kelio Vilnius–Utena rangovo konkurso dokumentais

Seimo Ekonomikos komitetas nori, kad Automobilių kelių direkcija, skelbdama beveik prieš 30 metų nutiesto betoninio kelio iš Vilniaus į Uteną rekonstrukcijos konkursą, pateiktų Seimui jo dokumentus.

Įpareigojimą direkcijai turėtų pateikti Seimas. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, dar kartą apsvarstęs nutarimo projektą dėl leidimo valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant kelią Vilnius-Utena.

Konservatorius Jurgis Razma siūlo konkurso dokumentus, prieš jį skelbiant, pateikti Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams.

"Yra nemažai Seimo narių, nuogastaujančių, kad konkursas vyks neskaidriai, tai tegu prieš paskelbiant konkursą, būtų dviem komitetams pateikiami dokumentai," - BNS teigė J.Razma.

Komitetas atmetė liberalsąjūdiečio Kęstučio Glavecko siūlymą valstybei prisiimti perpus mažesnius įsipareigojimus ir kelią rekonstruoti ne brangiau kaip už 80 mln. eurų.

Pasak J.Razmos, Seimui pateikta informacija būtų riboto naudojimo.

"Bus konfidencialumas ir Seimo nariai, kurie susipažins su jais, turės įsipareigoti neviešinti. Buvo ir didesnės apimties projektų - ir dėl "Leo", ir dėl Ignalinos atominės. Seimo nariai irgi galėjo susipažinti su konfidencialia informacija ir buvo pasirašę jos neviešinti", - teigė parlamentaras.

Seimo Ekonomikos komitetas jau seniau yra pritaręs, kad valstybė prisiimtų beveik 170 mln. eurų vertės įsipareigojimus, tačiau siūlė Susisiekimo ministerijai iš naujo peržiūrėti ir atpiginti darbus, o Biudžeto ir finansų komitetas, pasigedęs aiškaus finansavimo modelio, birželį taip pat nutarė, kad projekto iniciatoriai turėtų ieškoti pigesnių variantų. Priekaištų projektui yra išreiškusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Projektas truktų 13 metų: 3 metus - atnaujinimo darbai, o dar 10 metų - kelio priežiūra. Pernai skaičiuota, kad kelio statyba turėtų kainuoti 61,44 mln. eurų (be PVM), o viso projekto vertė siektų 175,11 mln. eurų, bet dabar ši suma yra sumažinta iki 169,3 mln. eurų.

Automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis yra pareiškęs, kad Europos Sąjungos paramos projektui nebus, nes ji per pastaruosius kelerius metus sumažėjo dvigubai, be to, ES lėšos investuojamos į prioritetinį "Via Baltica" projektą.