- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys, ar keisti pernykštį savo sprendimą išplėsti sąrašas asmenų, kuriems ribojama teisė įsigyti dirbamos žemės.
Seimas spręs, ar grąžinti nuo 2014 metų gegužės įvestą ir iki šio sausio galiojusią nuostatą, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai.
Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įsigijęs asmuo būtų laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu arba su savo nepilnamečiais vaikais.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 15 parlamentarų.
Dabar susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat jų tėvai ir nepilnamečiai vaikai.
Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma piktinosi, kad siūloma pataisa norima susiaurinti nuo šių metų sausio išplėstą būrį asmenų, kuriems galiotų ribojimai pirkti tokios žemės.
„Tai kas lieka susiję asmenys – vyras su žmona ir tėvai su nepilnamečiais vaikais? (Pataisa) plačiai duris atveria įstatymo apėjimui dėl 500 hektarų“, – teigė jis.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatęs pataisą, aiškino, kad tvarką reikia keisti, nes Seimo kanceliarijoje redaguojant parlamentarų jau priimtą įstatymą įsivėlė techninė klaida ir susijusių asmenų ratas buvo išplėstas.
Dabar vienas asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 hektarų.
Apskaičiuojant šį maksimalų leistiną valdyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą dabar sumuojamas sutuoktinių, abiejų sutuoktinių tėvų ir sutuoktinių ar jų tėvų nepilnamečių vaikų turimas žemės plotas. Iki šių metų sumuotas tik tėvams ir jų nepilnamečiams vaikams priklausantis žemės plotas.
Siūlo ženklinti nuo originalo besiskiriančius produktus
Seimas siūlo įpareigoti gamintojus ir platintojus ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skiriasi nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.
Seimas antradienio vakarą pritarė tokiam siūlymui, jį pateikė pusmetį importuojamų maisto produktų kokybę tyrusi parlamentinė komisija – už jos išvadas balsavo 50 Seimo narių, prieš – vienintelis Audito komiteto narys „valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis, susilaikė keturi parlamentarai.
N. Puteikis išvadas pavadino labai diplomatiškomis: „Nudiplomatindami išvadas, nieko nepasieksime. Siūlau pasidaryti kategoriškesnes ir tvirtesnes išvadas.“
„Skalbimo miltelių gamintojai turi atskirus fabrikus – Vakarų Europai ir Rytų Europai. Lygiai tas pats yra ir su maisto produktais. Kas rūko... Skirtumas tarp „Philip Morris“ Klaipėdoje ir Berlyne nupirktų cigarečių pakelio... Nereikia didelio rūkymo stažo turėti“, – tikino N. Puteikis.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis siūlė šiuo kausimu kviestis į Seimą už sveikatą ir maisto saugą atsakingą Europos Komisijos narį Vytenį Andriukaitį ir tartis su juo, ką „komisaras galėtų padaryti“.
„Atsakomybė daugeliu atveju yra būtent Komisijos“, – pareiškė Ž. Pavilionis.
Seimo tyrimo komisijos pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė tikino, kad papildomas ženklinimas neskatins kainų didėjimo.
Komisija taip pat siūlo Vyriausybei 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
Speciali Seimo komisija po pusmečio tyrimo nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai, taip pat konstatavo, kad Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, importuojant skirtingos nei kitose šalyse sudėties tų pačių ženklų maisto produktus.
Pernai spalį sudaryta komisija aiškinosi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai.
Maisto ir veterinarijos tarnyba nesulaukė priekaištų, kad tik 2017 metais atliko šios problemos tyrimą, nors apie ją žinota nuo 2011 metų. Išsiaiškinta, kad Maisto ir veterinarijos bei Vartotojų apsaugos tarnybos nebuvo gavusios skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, teigia komisija.
Komisijos nariai sutarė, kad kai kurių ES valstybių atlikti tyrimai dėl dvejopos prekių kokybės patvirtino, jog tai yra bendra ES rinkos problema, bet visos bendrijos lygiu jos niekas nesprendė.
Parlamentinis tyrimas buvo pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seime skinasi kelią pataisos dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad nuo kitų metų vasario būtų apvalinama prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas. ...
-
Opozicija nedalyvaus tariantis dėl lėšų gynybai1
Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...