Seimas: išmokas atleistiems darbuotojams mokės ne tik darbdavys

Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje toliau svarsto naujojo Darbo kodekso (DK) projektą.

Nenustatytos apimties darbo sutartys

Seimas nusiteikęs patenkinti darbdavių norą ir leisti ateityje sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis, kokais siūlė socialinio modelio kūrėjai, bet nepritarė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimas ketvirtadienį pritarė parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės pataisai dėl tokių sutarčių įsigaliojimo: už tai balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 8, o susilaikė 12.

Liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius aiškino, kad Didžiojoje Britanijoje tokios sutartys sudaromos ir, pasak jo, „atsiliepimai yra geri“.

Naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis  

Mokės ne tik darbdavys

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Seimas ketvirtadienį sutiko su tokiais Darbo kodekso pakeitimais - už tai balsavo 71 Seimo narys, prieš - 12, o susilaikė 11.  

Papildomas fondo išmokas galėtų gauti tie darbuotojai, kurie nepertraukiamai vienoje darbovietėje dirbtų ilgiau negu trejus metus ir būtų atleisti darbdavio iniciatyva.

Seimas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 3-5 metus, iš fondo mokėti vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, 5-10 metų - dviejų atlyginimų, 10-20 metų - trijų, o daugiau negu 20 metų - keturių atlyginimų dydžio išmokas. Už tai balsavo 61 Seimo narys, o susilaikė 26.

Dėl viso kodekso Seimas balsuos vėliau.

Seimas taip pat linkęs iki vieno mėnesio trumpinti įspėjimo terminą, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltė, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – iki dviejų savaičių. Šie terminai būtų dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami neįgaliems bei tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai.

Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte, kurio dar Seimas nesvarstė, numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia 756,9 euro.

Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.

Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas - esą darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.