Seimas dėl pensijų reformos apsispręs rudenį

Seimas dėl pensijų reformos apsispręs rudenį - parlamentarai ketvirtadienį atsižvelgė į premjero Andriaus Kubiliaus raginimą ir pataisų svarstymą nukėlė į rugsėjį.

„Raginčiau daryti pertrauką iki rudens ir per tą laiką dar leisti susigulėti visoms pataisoms“, - ketvirtadienį Seime svarstant būsimą reformą reglamentuosiančių įstatymų projektus pareiškė premjeras.

A.Kubilius mano, kad sprendimą dėl būsimos pensijų reformos turėtų priimti dar šios kadencijos, o ne būsimasis naujas Seimas.

Reforma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms kaupti didesnę pensijos dalį privačiuose fonduose, siūloma sudaryti galimybę kaupimo dalyviams lengviau keisti pensijų fondus ir supaprastinti naujų pensijų kaupimo sutarčių sudarymo tvarką.

Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie norės kaupti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavimo kryptis.

Taip pat siūloma sumažinti administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta galimybę patiems mokėti papildomas įmokas ir papildomai būti skatinamiems iš valstybės biudžeto.

Pirmiausiai siūloma mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto, pamažu visiškai atsisakant atskaitymo nuo įmokų: 2013 metais jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas – iki 3 procentų.

„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažinti iki 1,5 proc., o kitąmet bus padidinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 metų - padidinti iki 3,5 procentų.

Siūloma, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skatinamosios įmokos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

2013-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės jie kaups būsimai pensijai. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų priimti sprendimą ir grįžti pensiją kaupti tik „Sodroje“.

Konstitucinis Teismas penktadienį skelbs, ar sprendimas sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus ir nenustatytas sumažintų įmokų kompensavimo mechanizmas neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat buvo tiriama Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatų pakeitimo ir papildymo įstatymų pagal jų įsigaliojimo tvarką atitiktis Konstitucija.

Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų - pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą - 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo.

2009 metais pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. „Sodros“ pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 metų pradžios sumažintos dar 0,5 procentinio punkto iki 1,5 procento.


Šiame straipsnyje: pensijapensijospensininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių