Seimą stebina savivaldybių taupumas

Tačiau ekonomistas Romas Lazutka pabrėžia, kad šildymo kainos skaudžios didesniam ratui žmonių, nei tie, kurių pajamos minimalios. Be to, pasak jo, priešingai nei PVM lengvata, kompensacijos mažina motyvaciją dirbt

Eilinį kartą nusprendus dar vienam šildymo sezonui pratęsti PVM lengvatą šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tai aiškino savivaldybių pasipriešinimu.

„Savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotuoja mūsų idėją. Man atrodo, kad jie net pasistengs padaryti taip, kad žmonės sustotų į eiles [pateikti prašymus kompensacijai gauti]“, – sprendimo motyvus BNS aiškino R. Karbauskis.

Parlamentaras socialdemokratas A. Sysas LRT.lt sako nesuprantąs kalbų apie galimą lėšų trūkumą kompensacijoms, jei PVM lengvata šildymui būtų panaikinta.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Kai buvo diskutuojama dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo ir kompensacijų teikimo, pasigirdo kalbų, kad tam neužtektų lėšų, nors šiais metais savivaldybėse visos Lietuvos mastu planuojama neišnaudoti 140 mln. eurų. Dėl atlyginimų, pensijų augimo [kompensacijų] gavėjų ratas mažės, jis mažėja po 20–25 proc., tad manau, kad savivalda tikrai gali susitvarkyti su iššūkiais, nes pagal didžiausius skaičiavimus kompensacijoms papildomai reikėtų 21 mln. eurų“, – teigia A. Sysas.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako kompensacijų šildymui, jei būtų panaikinta PVM lengvata, nesipurtanti. Pasak LSA patarėjos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės, pinigų pakaktų, tiesa, savivaldybėms prisireiktų daugiau darbuotojų.

Kai buvo diskutuojama dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo ir kompensacijų teikimo, pasigirdo kalbų, kad tam neužtektų lėšų, nors šiais metais savivaldybėse visos Lietuvos mastu planuojama neišnaudoti 140 mln. eurų.

„Esant dabartinei padėčiai matome, kad tų lėšų lieka ir jas būtų galima panaudoti kompensacijoms už šildymą. Kol kas nepaskaičiavome, kiek tektų dėl to priimti naujų darbuotojų, tačiau tų lėšų tikrai pakaktų – papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikėtų, ypač jei nebūtų didelio šildymo pabrangimo ar ypatingai šaltų žiemų“, – kalba A. Vareikytė.

Šildymo kainos skaudžios ne tik mažiausiai uždirbantiems

VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. R. Lazutka pažymi, kad yra nuolat akcentuojama, jog lengvatos mokesčių srityje yra nelabai gerai, nes iškreipia rinką, tačiau kalbant apie mažesnį PVM šildymui, lengvata to nepavadinsi.

„Jei, pavyzdžiui, būtų taikoma lengvata mėsai, o žuviai – ne, būtų laikoma, kad iškreipiama rinka: žmonės pirktų daugiau prekių, kurioms lengvata taikoma, ir mažiau tų, kurioms netaikoma. Tačiau šiuo atveju tai netinka, nes žmonės, užuot mokėję už šildymą, negali tų pinigų išleisti kažkam kitam. Todėl klaidinga tai vadinti lengvata, tai yra tiesiog mokestis, mažesnis nei kitoms prekėms. Ir tas 9 proc. PVM mokestis Lietuvoje ir taip nemažas, nes šildymas brangus“, – sako R. Lazutka.

Kaip pastebi ekonomistas, „Eurostat“ duomenimis, apie 30 proc. Lietuvos gyventojų yra „energetiniai skurdžiai“ – tokiai daliai žmonių sunku susimokėti už šildymą. Lietuvoje, pasak pašnekovo, algos yra mažos, o šildymo kainos ir be PVM būtų didelės.

„Šildymui žmonės išleidžia daug ir reikia kalbėti apie maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų, o ne apie tuos 3 proc., kurie gauna kompensacijas, ar tuos maždaug 5 proc., kurie gautų, jei būtų kiek pakeistas pajamų dydis, nuo kurio kompensacija mokama. Likusiems 25 proc. vis tiek būtų sunku susimokėti už šildymą, todėl jo branginti didinant PVM nereikėtų, nes tie žmonės kompensacijų negaus.