- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors visų Baltijos šalių įmonių plėtros lūkesčiai yra atsargūs, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės daugiausia dėmesio skiria savo konkurenciniams pranašumams — išlaiko investicijų stabilumą, planuoja atnaujinti savo verslo modelį ir tobulinti prekes bei paslaugas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.
SEB banko praėjusių metų pabaigoje atliktas Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių tyrimas rodo, kad visų trijų Baltijos šalių verslo nuotaikos buvo prastesnės negu prieš metus. Lietuvos verslas išlaiko didžiausią optimizmą iš visų Baltijos šalių — didžiausia dalis (81 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių tikisi, kad jų apyvarta šiemet augs, tik beveik kas penktas (19 proc.) Lietuvos verslininkas mano, kad pardavimo apyvarta šiemet bus mažesnė negu pernai.
Didžiausi pesimistai yra kaimynai latviai, net 61 proc. latvių mano, kad jų verslo apyvarta kris, tik kiek daugiau negu trečdalis tikisi pardavimo augimo. Optimizmu netrykšta ir estai — trečdalis (31 proc.) nusiteikę apyvartos mažėjimui.
„Prastesnes Baltijos šalių verslo nuotaikas praėjusių metų pabaigoje, kai buvo apklausiamos Baltijos šalyse veikiančios bendrovės, galimai lėmė nauji geopolitiniai veiksniai ir dėl to kylantis neapibrėžtumas užsienio rinkose. Dėl to įmonių pardavimo planai užsienyje buvo atsargesni, verslas planavo daugiau dėmesio skirti namų rinkai. Visgi 2016 metų pabaigoje ir šių metų pradžioje svarbiausių eksporto rinkų ekonomika stiprėjo, o tai lėmė ir geresnes verslo nuotaikas. Statistikos departamento duomenimis, šiemet Lietuvos pramonės atstovų lūkesčiai yra didžiausi per pastaruosius dvejus metus“, — sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Pasak V. Žagūnio, vienintelių lietuvių planai didinti pardavimo mastą užsienio rinkose per pastaruosius metus nepakito. Jeigu šiemet latviai ir estai planavo mažiau ieškoti naujų eksporto rinkų ir labiau plėstis dabartinėse užsienio rinkose bei didinti pardavimo mastą savo šalyse, tai Lietuvos verslininkai Baltijos šalyse daugiau dėmesio skiria eksportui.
„Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių optimizmą lemia aktyvesni verslo valdymo veiksmai — įmonės nestabdo investicijų ir planuoja prekių ir paslaugų bei verslo modelio inovacijas, o tai padeda išlaikyti ir didinti konkurencingumą, valdyti veiklos riziką ir stiprinti savo pozicijas ir vidaus, ir išorės rinkose“, — teigia V. Žagūnis.
SEB banko tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus šiais metais beveik pusė (45 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių planuoja investicijas, iš jų beveik kas penktas verslo savininkas planuoja investuoti daugiau kaip 30 tūkst. eurų, o kas ketvirtas — iki 30 tūkst. eurų. Latvijos ir Estijos verslininkai ne tokie ryžtingi — net 40 proc. latvių šiemet neplanuoja jokių investicijų, estų investicijos bus kuklesnės ir daugelio bus iki 30 tūkst. eurų.
Lietuvos verslininkai yra labiausiai pasirengę inovacijoms — ieškoti geresnių prekių ir paslaugų sprendimų, gerinti verslo modelį ir investuoti į darbuotojus, t. y. įvairiomis priemonėmis didinti jų lojalumą ir mažinti darbuotojų kaitą planuoja 62 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių. Latvijoje ir Estijoje inovacijas planuoja atitinkamai 45 proc. ir 58 proc. bendrovių.
SEB bankų Baltijos šalyse 2016 metų rudenį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa buvo siekiama atskleisti šių įmonių lūkesčius 2017 metais. Tyrimo metu apklaustos 4 542 įmonės visose trijose Baltijos šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...