SEB bankas prognozuoja, kad BVP šįmet augs 4,6 proc.

„Lietuva yra pirmoji ES šalis, kurios BVP yra viršijęs priešpandeminį lygį – 2019 metų ketvirtą ketvirtį, nedaug atsilieka Švedija. Per ketvirtį ekonomika paaugo 1,8 proc.“, – SEB banko konferencijoje antradienį sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, namų ūkių vartojimas neišvengiamai didės, tiek mažmeninė prekyba, tiek paslaugų sektorius turėtų gerinti rodiklius.

„Kitais metais teigiamą įtaką pradės daryti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo pinigai“, – pažymėjo ekonomistas.

Tuo metu gamybos atsigavimas yra daugelyje sektorių. Tačiau T. Povilauskas pažymėjo, kad augant žaliavų kainoms, vartotojams prekės gali brangti.

„Pramonininkų labai geros žinios, bet klausimas, kiek tai išsilaikys artimiausiais ketvirčiais. Panašu, kad gamybos užsakymų lygis pašoko labai greitai ir gamybos užsakymų yra daug, ir paklausa nėra problema, tą rodo ir lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus, kurie yra šoktelėję. Bet problema yra tiekimo grandinės sutrikimai ir augančios žaliavų kainos. Apklausos rodo, kad šuolis yra tikrai didelis, vienas didžiausių istorijoje. Gamintojai planuoja ir turi kelti kainas, kad išlaikytų pelningumą“, – sakė T. Povilauskas.

Nedarbas, prognozuojama, šįmet sieks 8,4 proc.

„Nedarbo prognozė šiek tiek pagerinta – tikime, kad šiemet sieks 8,4 proc. BVP sugrįžo į priešpandeminį lygį, tuo tarpu nedarbas sugrįš tik 2023 metais“, – sakė SEB banko ekonomistas.

Kitas stebinantis rodiklis, pasak T. Povilausko, pirmą ketvirtį buvo algų augimas.

„Galvojome, kad algų augimas metų pradžioje bus 5–6 proc., „Sodros“ duomenys rodo, kad algų augimas pirmą ketvirtį yra 10 proc.“, – nurodė ekonomistas.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą SEB ekonomistai padidino nuo 4,5 proc. iki 7,5 proc.

„Tai lėčiau nei pernai, bet tai daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje algų augimas paspartėjo, bet šiais metais, pagal mūsų prognozes, neturėtų būti spartesnis nei Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.

Tuo metu mažmeninė prekyba pirmą ketvirtį augo 6,1 proc., gerų rodiklių tikimasi ir vėlesniais mėnesiais.

„Žiūrint į gegužę, birželį, liepą, sunku būti pesimistams, kodėl mažmeninė prekyba turėtų sulėtėti. Turbūt tas klausimas daugiau bus antrą metų pusmetį, nes kai bus daugiau atlaisvinimų paslaugoms ir žmonės daugiau pradės vartoti paslaugas, pinigai turėtų judėti labiau iš prekių į paslaugas. Galėtų pradėti mažmeninės prekybos augimas lėtėti arba grįžti į normalesnius lygius“, – sakė T. Povilauskas.

Tuo metu vidutinės infliacijos prognozė 2021 metams padidinta iki 2,6 proc.