SEB bankas: Lietuvos ekonomika laukia naujų sprendimų

  • Teksto dydis:

2016 metais Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė iš esmės objektyvūs veiksniai: pagrindinių eksporto rinkų sąstingis, eksporto perorientavimo į alternatyvias rinkas problemos, mažėjantis verslo konkurencingumas, rašoma SEB banko išplatintame pranešime.

Todėl po Seimo rinkimų suformuota valdančioji koalicija neturės daug laiko žvalgytuvėms ir bus svarbu kaip galima greičiau įgyvendinti partijų programose įrašytas investicinio šalies patrauklumo, darbo rinkos lankstumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimą skatinančias priemones.

Pristatydamas naujausią SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" leidinį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad pretenduojančios sudaryti valdančiąją koaliciją partijos gali susitarti dėl būsimos mokesčių reformos principų, tačiau ji anksčiausiai galėtų būti įgyvendinta 2018 metais. Anot ekonomisto, visos pirmajame Seimo rinkimų ture laimėjusios partijos pasisako už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą ir kelia idėją sujungti gyventojų pajamų mokestį ir Sodros įmokas. Nors kai kurių partijų programose puse lūpų kalbama apie progresinį gyventojų pajamų mokestį, vargu ar šis klausimas bus svarstomas pirmojoje kadencijos pusėje, juolab kad pačios partijos pripažįsta, kad tam „dar ne laikas". Neabejotina, kad iš pat pradžių bus siekiama netiesiogiai užtikrinti GPM progresyvumą, toliau didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

G. Nausėdos nuomone, ateinančius ketverius metus minimali mėnesio alga (MMA) bus keliama lėčiau nei 2012-2016 metais. Viena vertus, net trijų iš keturių partijų (TS-LKD, LVŽS ir LLS) programose MMA didinimas nėra akcentuojamas kaip prioritetinis tikslas, o  veikiau kaip natūrali ekonomikos reformų pasekmė.  Be to, keletą metų iš eilės MMA didėjus kur kas sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, abiejų rodiklių santykis pasiekė optimalia laikytiną 50 proc. ribą, todėl ateityje MMA turėtų augti adekvačiai vidutinio atlyginimo didėjimui, t. y. 6-7 proc. per metus.

Pasak G. Nausėdos, TS-LKD ir LVŽS koalicijos atveju abiem partijoms būtų sudėtinga susitarti dėl branduolinės energetikos perspektyvos Lietuvoje, kadangi pirmoji partija žvelgia į ją palankiai, o antroji - kategoriškai neigiamai. Nesuradus sutarimo, energetikos politikos svorio centras veikiausiai persikeltų iš naujų infrastruktūros objektų statybos į energetinio efektyvumo didinimo sritį, kuri yra kritiškai svarbi Lietuvos verslo konkurencingumo požiūriu.

Kad ir kaip būtų, 2017-2018 metais Lietuvai teks pratintis prie naujo „normalumo" standarto - metinės 2-3 proc. BVP plėtros vietoje anksčiau įprastų 5-6 procentų. Darbo jėgos deficitas lems tolesnį spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kuris yra gyvybiškai būtinas emigracijai stabdyti. Kita vertus, siekiant, kad darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas netaptų girna po kaklu šalies prekių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje, būtinos technologinį atsinaujinimą ir darbo našumo augimą skatinančios investicijos. Deja, pastaruoju metu Lietuva negali pasigirti džiaugsmingomis tiesioginių užsienio investicijų tendencijomis, todėl būtinos ne tik švietimo, darbo rinkos reguliavimo reformos, bet ir mokesčių paskatos. Viena iš tokių galimybių - nulinio pelno mokesčio tarifo įdiegimas reinvestuotam pelnui.    

Naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" leidinyje SEB bankas paskelbė šias BVP augimo prognozes: 2016 m. - 2,2 proc., 2017 m. - 2,5 proc., 2018 m. - 3 procentai. Vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė sudarė atitinkamai 0,8 proc., 1,5 proc. ir 2,5 procento.  Šiais metais tikimasi vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo 7 proc., 2017 m. ir 2018 m. - po 6 procentus. Pagrindinė priežastis - nuosaikesnis nei iki šiol MMA didinimas.


Šiame straipsnyje: seb bankasekonomikaprognozės

NAUJAUSI KOMENTARAI

Savas protas

Savas protas portretas
Nauja krizė ateina ir be skelbimų. Taip kaip ir pirmą kartą, socdemai netikėjo, bet ji atėjo. Europoje ji jau prognozuojama, tik pas mus netikima. Pažiūrėjus į mūsų biudžetą ir naują Darbo kodeksą - krizė jau stovi ant sleksčio.

Kęstas

Kęstas portretas
Skubiai apgaudinėkime grįžtančius emigrantus, nes greitai vogti nebebus ko. Ką jūs darytumėte su tūkstančiu dolerių per mėnesį? Tam dirbti nereikia. Tai vadinama bazinėmis pajamomis. Tai turėtų leisti mums išgyventi, kai daugumą darbų atlieka dirbtinis intelektas ir robotai. Toks ekperimentas dabar daromas Silicio slėnyje su šimtu šeimų [1]. Vienintelė išeitis, norint išvengti politinio chaoso [aptariama čia] - surinkti reikalingą kiekį pinigų iš progresinių mokesčių. Dabar, kai apsimetėliai konservatoriai ir socdemai, kurie realiai yra neoliberalai (gal pageidaujate homoseksualų vestuvių?), paleidžia valdžios svertus iš rankų, progresiniai mokesčiai ir gyvenimo Lietuvoje sutvarkymas tampa realia galimybe. Konservatoriai ir socdemai didesnę dalį Lietuvos pinigų nukreipia Numavičiui, o Numavičius persikrausto mokėti mokesčius į Jungtinę Karalystę, palikdamas visus mus našlaitėliais ( net konservatorius su socdemais). Daugiau apie tai, guglinant žodžius: mokslas-studijos- ekonomika.

...

... portretas
ACH - dar 'konservai' valdžios neužgrobė, bet JAU ruošia dirvą naujos 'krizės' skelbimui.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių