- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2016 metais Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą lėmė iš esmės objektyvūs veiksniai: pagrindinių eksporto rinkų sąstingis, eksporto perorientavimo į alternatyvias rinkas problemos, mažėjantis verslo konkurencingumas, rašoma SEB banko išplatintame pranešime.
Todėl po Seimo rinkimų suformuota valdančioji koalicija neturės daug laiko žvalgytuvėms ir bus svarbu kaip galima greičiau įgyvendinti partijų programose įrašytas investicinio šalies patrauklumo, darbo rinkos lankstumo didinimo, naujų darbo vietų kūrimą skatinančias priemones.
Pristatydamas naujausią SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" leidinį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad pretenduojančios sudaryti valdančiąją koaliciją partijos gali susitarti dėl būsimos mokesčių reformos principų, tačiau ji anksčiausiai galėtų būti įgyvendinta 2018 metais. Anot ekonomisto, visos pirmajame Seimo rinkimų ture laimėjusios partijos pasisako už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą ir kelia idėją sujungti gyventojų pajamų mokestį ir Sodros įmokas. Nors kai kurių partijų programose puse lūpų kalbama apie progresinį gyventojų pajamų mokestį, vargu ar šis klausimas bus svarstomas pirmojoje kadencijos pusėje, juolab kad pačios partijos pripažįsta, kad tam „dar ne laikas". Neabejotina, kad iš pat pradžių bus siekiama netiesiogiai užtikrinti GPM progresyvumą, toliau didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
G. Nausėdos nuomone, ateinančius ketverius metus minimali mėnesio alga (MMA) bus keliama lėčiau nei 2012-2016 metais. Viena vertus, net trijų iš keturių partijų (TS-LKD, LVŽS ir LLS) programose MMA didinimas nėra akcentuojamas kaip prioritetinis tikslas, o veikiau kaip natūrali ekonomikos reformų pasekmė. Be to, keletą metų iš eilės MMA didėjus kur kas sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, abiejų rodiklių santykis pasiekė optimalia laikytiną 50 proc. ribą, todėl ateityje MMA turėtų augti adekvačiai vidutinio atlyginimo didėjimui, t. y. 6-7 proc. per metus.
Pasak G. Nausėdos, TS-LKD ir LVŽS koalicijos atveju abiem partijoms būtų sudėtinga susitarti dėl branduolinės energetikos perspektyvos Lietuvoje, kadangi pirmoji partija žvelgia į ją palankiai, o antroji - kategoriškai neigiamai. Nesuradus sutarimo, energetikos politikos svorio centras veikiausiai persikeltų iš naujų infrastruktūros objektų statybos į energetinio efektyvumo didinimo sritį, kuri yra kritiškai svarbi Lietuvos verslo konkurencingumo požiūriu.
Kad ir kaip būtų, 2017-2018 metais Lietuvai teks pratintis prie naujo „normalumo" standarto - metinės 2-3 proc. BVP plėtros vietoje anksčiau įprastų 5-6 procentų. Darbo jėgos deficitas lems tolesnį spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kuris yra gyvybiškai būtinas emigracijai stabdyti. Kita vertus, siekiant, kad darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas netaptų girna po kaklu šalies prekių konkurencingumui tarptautinėje rinkoje, būtinos technologinį atsinaujinimą ir darbo našumo augimą skatinančios investicijos. Deja, pastaruoju metu Lietuva negali pasigirti džiaugsmingomis tiesioginių užsienio investicijų tendencijomis, todėl būtinos ne tik švietimo, darbo rinkos reguliavimo reformos, bet ir mokesčių paskatos. Viena iš tokių galimybių - nulinio pelno mokesčio tarifo įdiegimas reinvestuotam pelnui.
Naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos" leidinyje SEB bankas paskelbė šias BVP augimo prognozes: 2016 m. - 2,2 proc., 2017 m. - 2,5 proc., 2018 m. - 3 procentai. Vidutinės metinės infliacijos pagal SVKI prognozė sudarė atitinkamai 0,8 proc., 1,5 proc. ir 2,5 procento. Šiais metais tikimasi vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo 7 proc., 2017 m. ir 2018 m. - po 6 procentus. Pagrindinė priežastis - nuosaikesnis nei iki šiol MMA didinimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...