- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomika auga devynerius metus iš eilės ir besitęsianti plėtra paveržia ilgiausiai trunkančio augimo titulą iš 2000-2008 metų laikotarpio.
Tačiau į situaciją galima pažiūrėti tiek optimisto, tiek pesimisto žvilgsniu, tad ir šis augimas rodo ne tik gerėjantį gyvenimą, bet ir tam tikras grėsmes, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Jeigu trečiąjį metų ketvirtį bus fiksuotas augimas, o tikriausiai taip ir yra, tai bus ilgiausia augimo trukmė nuo Nepriklausomybės atgavimo. Klausimas, ar esame perkaitę, ar šis augimas subalansuotas? Aktyviai stebime ekonomiką, esame pasidarę namų darbus. Stebime, kurie rodikliai raudonuoja, kurie yra žalios spalvos. Iš tiesų rizikos rodikliai perkaitimo nerodo“, - sakė T. Povilauskas.
Darbo rinka, pasak jo, įkaitusi ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Kreditavimo rodikliai taip pat dar nekelia didesnių pavojų. SEB banko eksperto teigimu, šalies ūkio kilimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, kaip lėčiau negu darbo užmokestis didėjantis darbo našumas, yra ir juos reikia stebėti. Juolab kad pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, krepšelis nemažas.
„Jeigu paklaustume optimisto, jis pasakys, kad alga pastaruosius metus padidėjo, pensijos - taip pat, perkamoji galia išaugusi. Pesimistas pasakytų, kad gyventojų skaičius mažėja, skurdo rodikliai, pajamų nelygybė padidėjusi. Tačiau bendrai vartotojų nuotaikos sugrįžusios į 2007 m. lygį. Kuo vartotojai geriau jaučiasi, tuo daugiau vartoja, ir verslas važiuoja pirmyn. Tuo pačiu - tai perspėjimas, nes, kuo vartotojai labiau įpranta prie gero gyvenimo, tuo disbalansų daugėja“, - komentavo T. Povilauskas.
Jeigu paklaustume optimisto, jis pasakys, kad alga pastaruosius metus padidėjo, pensijos - taip pat, perkamoji galia išaugusi. Pesimistas pasakytų, kad gyventojų skaičius mažėja, skurdo rodikliai, pajamų nelygybė padidėjusi.
Vis dėlto, pasak SEB ekonomisto, verslas neturėtų riboti darbo našumą didinančių investicijų, nes tik investicijų į žmones ir kapitalą kelias istoriškai yra padėjęs ekonomikai subalansuotai judėti pirmyn. Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma - tai reiškia, kad daug namų ūkių palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams sėkmingiau išgyventi.
SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais - 2,6 proc. Prognozuojamas lėtesnis svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimas yra pagrindinė priežastis, kodėl tikimasi kuklesnės ekonomikos plėtros ateinančius dvejus metus.
Pagal SEB ekspertų parengtą atnaujintą Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę, privatus vartojimas bei investicijos ir toliau augs istoriškai sparčiai: namų ūkių vartojimą papildomai skatins dėl mokesčių reformos didėjančios gyventojų pajamos, o investicijas palaikys įsibėgėjančios ES struktūrinės paramos panaudojimas. Lietuvos ekonomikos plėtra liks artima potencialaus BVP augimo tempui, tad ekonomikos temperatūra liks ganėtinai aukšta.
Banko ekspertai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis 2019 metais didės 7, o 2020 metais - 6 procentais. Verslas ketina ir toliau kurti naujas darbo vietas, tačiau norus ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir nevienodas geografinis laisvos darbo rinkos pasiskirstymas. Vis labiau ekonomiškai aktyviausiuose regionuose trūksta ir ne itin aukštos kompetencijos darbuotojų, todėl tendencija įdarbinti vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių išliks. Vien per pirmą šių metų pusmetį nacionalinių vizų išduota 22,6 tūkst., arba 93 proc., daugiau negu pernai. Ekspertai pabrėžia, kad palikti šio proceso savieigai nereikėtų: privalu suderinti vietos darbuotojų ir darbdavių interesus.
Nors nuo 2019 metų keičiasi darbo mokesčių tarifai, realiai darbuotojai didžiausią naudą kaip ir ankstesniais metais pajus dėl didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir jo taikymo iki dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išplėtimo, pabrėžiama SEB prognozėje.
„Darbuotojų ir darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifų sujungimo naudai pamatyti reikės daugiau laiko. Kitąmet minimali mėnesio alga didės nuo 400 iki 430 eurų (arba iki 555 eurų pagal naują darbo užmokesčio tvarką), o tai irgi darys teigiamą įtaką didėjančiam vidutiniam darbo užmokesčiui“, - rašoma atnaujintos Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozės pristatyme.
Pasak banko specialistų, kita problema, kurią valdžiai reikia spręsti, - vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2018 m. vieną ketvirtį jau buvo mažesnis negu privačiame sektoriuje.
„Tai nėra gerai, nes ypač viešojo administravimo funkcijas atliekančios įstaigos dažnai negali konkuruoti su privačiu verslu. Tiesiog kelti algas visiems, nedarant veiklos efektyvesnės, būtų pernelyg tiesmukiška, todėl norisi ryžtingesnių valdžios sprendimų“, - teigiama banko prognozės pristatyme.
Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4 proc. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia lyg ir bando būti atsargi, tačiau kartu galima pastebėti ir bandymą įtikti kuo didesnei visuomenės daliai sumažinant darbo jėgos mokesčius ir padidinant įvairias išmokas, kurios greičiausiai bus skirtos gyventojų vartojimo reikmėms, teigia SEB ekspertai.
„Valdžia galėjo šiais metais pasinaudoti proga dėl mažėjančios darbo jėgos apmokestinimo prarandamas biudžeto lėšas kompensuoti kitų mokesčių taikymo praplėtimu“, - akcentuojama apžvalgoje.
SEB taip pat prognozuoja, kad vidutinė infliacija ir 2019, ir 2020 metais bus ganėtinai panaši kaip ir šiemet - sudarys 2,5 procento.
„Tikimės, kad pajamų lygis šalyje toliau augs ganėtinai stipriai, o nedarbas bus istoriškai žemas. Todėl santykinai spartus kainų kilimas dėl brangstančios darbo jėgos išliks. Juo labiau, kad yra nemažai veiksnių, tokių kaip valstybės akcizų politika ar nuolat kintančios žaliavų kainos, kurios gali paspartinti infliaciją šalyje labiau, negu tikimės šiuo metu.
Jau aišku, kad kitąmet po penkerių metų pigimo pirmą kartą brangs elektros energija buitiniams vartotojams. Be to, degalų kaina neturėtų labai smukti, o kitų metų pavasarį, kaip ir įprasta kasmet, dėl didesnio akcizo ūgtels tabako produktų kaina“, - vardijama Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozėje.
Kaip sakė SEB grupės vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas, apkristai žmogus niekada nenusivils, jeigu tikėsis blogiausio. Tačiau blogiausio tikėtis esą dabar nereikia.
Pasak R. Bergqvisto, ateinančius dvejus metus pasaulio ekonomiką veiks dėl demografinių priežasčių atsirandančio darbingo amžiaus žmonių mažėjimo lemiamas ekonomikos lėtėjimas, politinės įtampos, prognozuojami agresyvūs prekybos karai, infliacija, „Brexit'as“, sudėtinga situacija kai kuriose atskirose ES ir ne ES šalyse.
Vis dėlto, R. Bergqvisto teigimu, ekonominiai sulėtėjimai yra reikalingi ir normalūs, nes anksčiau ar vėliau yra pasiekiamos produktyvumo lubos, centriniai bankai padaro klaidų, finansuose atsiranda išsibalansavimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...