Užrašams ant marškinėlių fantazijos žmonės nestokoja

Vasarai įsibėgėjus, miestą nutvieskia ne tik saulė, bet ir į gatves išėję žmonės. Nemažai jų stengiasi išsiskirti iš masės, apsirengdami kiek kitaip nei didžioji dauguma. Dėl šios priežasties,  gyventojai vis dažniau renkasi ne tik drabužių parduotuvių siūlomą aprangą, bet ir patys kuria savo stilių, išsirinkdami sau patinkantį dizainą ir jį išspausdindami and medžiagos. Tai ypač paplitę tarp marškinėlius dėvinčių žmonių.

Dauguma jų tikina, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vis dažniau renkasi tokį stilių, yra galimybė atskleisti kitiems savo asmenybę, ambicijas bei požiūrį į pasaulį. Juk žmogus, atspausdinęs savo mėgstamą šūkį ar patinkančią citatą tokiu būdu ne tik išskiria save iš kitų, bet ir identifikuoja kaip palaikantį tam tikrą ideologiją.

Nuo visiems gerai žinomų citatų iki gašlių piešinių ar iššaukiančių frazių. Eidamas judria miesto gatve iš tolo pažinsi vakarėlių liūtą, esama politine santvarka nepatenkintą paniurėlį ar lengvai koketuoti mėgstančią merginą. Kiekvienas žmogus išreiškia save per drabužius, kuriuos dėvi. Tiesa, reikėtų pridurti, kad ne visi žmonės drįsta tokiu būdu dėstyti savo įsitikinimus  kiekvienam pasitaikiusiam žmogui. Jie mieliau renkasi priklausyti kažkokiai grupei, vienijamai vieno ar kelių panašių bendrų interesų. Pripažinkite - tikrai ne kartą gatvėje prasilenkėte su ištikimu grupės „Metallica“ gerbėju, kurio priklausymą muzikantų gerbėjų ratui išduoda didelis grupės logotipas ant krūtinės ir dar keli smulkūs aksesuarai.

Spauda ant marškinėlių užsiimantis Tomas Augulis tikina, kad drabužiai šiandien yra tapę gerokai daugiau nei aprangos ar stiliaus detalėmis. „Žmonės atranda vis naujų būdų tarpusavyje bendrauti. Nuo senų laikų apranga yra tam tikra komunikacijos forma, juk net prieš keletą dešimtmečių iš apsirengimo stiliaus galėjai atpažinti subkultūrų atstovus. Tendencijos nesikeičia ir šiandien, jos tik įgavo naują formą. Jaunimas atranda naujų saviraiškos būdų, o vienas jų – drabužiai. Manau, kad tai yra puikus būdas ne tik parodyti, už kurią krepšinio komandą sergi, bet ir išreikšti savo emocijas, fantaziją ir pan. Galimybės yra neribotos“, - sako T. Augulis.

Tiesa, derėtų pridurti, kad ne visi sparnuotomis frazėmis „pasipuošę“ žmonės aprangą pasirenka kaip tam tikrą saviraiškos būdą. Kai kurių dėvinčiųjų manymu, tai yra puiki išvaizdos detalė įvairioms progoms, pavyzdžiui, gimtadieniams ar mergvakariams, todėl tokias prekes užsakinėja urmu. Ir nors tikrai ne visi pritartų, kad merginų, kurioms ant krūtinės „šviečia“ užrašas „Ieškau intymaus. Darbo nesiūlyti”, būrys atrodo skoningai ar bent jau padoriai, logotipų ir frazių spausdinimų ant marškinėlių užsiimančių įmonių atstovai tvirtina, kad tokių užsakymų sulaukia ne ką mažiau nei paprastų.

Individualizuotų dovanų gamyba užsiimančios įmonės „PrintShop.lt“ atstovė Jurgita Balašaitienė pasakoja, kad teminio dizaino atributika domisi vis daugiau žmonių. „Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėmis madomis domisi ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Šie dažniausiai ant drabužių spausdinasi įvairius sveikinimus gimtadienių, jubiliejų ar kitų švenčių progomis. Nors atsiranda ir tokių, kurie nepabijo pasipuošti kokia nors „sparnuota fraze“, - tikina J. Balašaitienė.

Individualizuotų drabužių kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki šimto litų, priklausomai nuo drabužio, logotipo, jo dydžio ir panašių niuansų. Visgi, kai kurie fantazijos ir kūrybingumo nestokojantys entuziastai atranda būdų, kaip buitinėmis sąlygomis pasipuošti sau patinkančiu atvaizdu.

Vienas tokių mėgėjų – moksleivis Žygimantas Trakas. Jis taupydamas pinigus pats sau gaminasi marškinėlius, kurie išvaizda nenusileidžia net gamykliniams variantams. Septyniolikmečio teigimu, tereikia apsišarvuoti kantrybe ir išlaisvinti kūrybinį polėkį. „Užtenka paprastoje parduotuvėje nusipirkti pačius paprasčiausius vienspalvius marškinėlius ir tekstilei skirtų dažų. Iš popieriaus išsikerpi trafaretą ir pieši. Nei dizaineris, nei kas nors kitas idėjos tikrai neįgyvendins geriau, nei tu pats. Ir visa tai nekainuos nė dešimties litų“, - žiniomis dalinosi Ž. Trakas.