Saulėlydžio komisijos darbo rezultatai matomi ne visiems

Šiandien sukanka penkeri metai, kai gyvuoja Saulėlydžio komisija. Ką per tą laiką pavyko pasiekti jos nariams ir ar ji pateisino lūkesčius? Ir taip, ir ne.

Sutaupė milijonus?

Pagrindinė Valstybės valdymo tobulinimo komisijos funkcija – efektyvinti viešojo sektoriaus, valstybinių institucijų veiklą ir mažinti jų administravimo išlaidas. Komisija siekia panaikinti besidubliuojančius valstybės tarnautojų etatus ir aiškiau apibrėžti ministerijų bei kitų įstaigų funkcijas.

Ir nors 2012 m. veiklos ataskaitoje matomas šioks toks rezultatas, ne visada komisijos siūlomos priemonės randa pritarimą Seime.

Nuo komisijos veiklos pradžios iki 2012-ųjų komisijos dėka 32 proc. sumažintas Vyriausybei atskaitingų įmonių skaičius – iš 521-os liko 355-ios įstaigos. Iki 2011 m. valstybės tarnautojų skaičius sumažintas 12,4 proc., o išlaidos algoms sumažėjo 700 mln. litų.

Tačiau komisija ne visada veikė sklandžiai. 2010-aisiais komisijos pirmininko postą paliko Valentinas Milaknis. Savo sprendimą jis motyvavo tuo, kad komisija veikė neefektyviai. Jo teigimu, trūko  Saulėlydžio komisijos ir Vyriausybės bendradarbiavimo. Komisijos veikla taip pat buvo stabdyta ir vėl atnaujinta.

Svarbu išsaugoti tęstinumą

Buvusi Saulėlydžio komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad nors komisija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su darbuotojų atleidimu ar įstaigų naikinimu, ji turi ir kitokią funkciją. "Komisija savo darbus pradėjo būtent nuo valdžios įstaigų tinklo optimizavimo. Vienas pagrindinių tikslų visuomet buvo ir turėtų likti sisteminės pertvarkos. Taigi, komisija siekė ne tik apkarpyti ar uždaryti, bet ir suformuoti tam tikrus efektyvaus valdymo principus, diegti modernią valdymo kultūrą", – sakė J.Šiugždinienė. Ji komisijai vadovavo iki 2012-ųjų, naujos Seimo kadencijos.

"Tęstinumas labai svarbu, todėl, nepaisant vyriausybių kaitos, valdžios įstaigos turi žinoti, kad jų veikla stebima, ir neužmigti ant laurų, – teigė ji. – Panašios komisijos veikia daugumoje pažangių pasaulio valstybių, tokių kaip Kanada, Naujoji Zelandija, JAV, Didžioji Britanija."

J.Šiugždinienės teigimu, pasiekta tikrai nemažai. "Reformos įvykdytos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Statistikos departamente, Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitose įstaigose. Vyriausybei atskaitingos įstaigos pradėtos stambinti – 36 proc. sumažintas mažų įstaigų, kuriose dirba iki 20 darbuotojų, skaičius (nuo 98 įstaigų 2010 m. iki 62 įstaigų 2011 m.); panaikintos perteklinės, besidubliuojančios ar Vyriausybės atskaitingoms įstaigoms nebūdingos funkcijos", – dėstė buvusi pirmininkė.

J.Šiugždinienė nesiskundė dėl bendradarbiavimo su Vyriausybe, tačiau pripažino, kad Seime kartais kildavo nesklandumų. "Mano darbo metu dialogas su ministerijomis ir kitomis valdžios įstaigomis tikrai buvo neblogas. Visuomet jutau ministro pirmininko ir visos Vyriausybės palaikymą, na, o su Seimu visuomet buvo problematiška, nes čia žaidžia labai daug įvairių, dažnai trumpalaikių interesų ir efektyvaus valdymo logika ne visuomet laimi. Siauri interesai dažnai trukdo priimti būtinus, ilgalaikius sprendimus", – teigė ji.

Trys kryptys

Komisijos narys ir viešosios įstaigos "Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas taip pat mano, kad šios komisijos veiklos tęstinumas naudingas.
"Gerai, kad veikla tęsiasi ir Vyriausybė tam pritarė. Galbūt trūksta naujų iniciatyvų. Daug kas juda iš inercijos. Aišku, gerai, kad juda", – sakė politologas.

Neseniai svarstytame šių metų veiklos plane K.Maniokas apibrėžė tris pagrindines kryptis.

"Pirmiausia, tai valstybės institucijų funkcijų peržiūra, siekiant optimizuoti valdymą. Antra – viešojo sektoriaus efektyvumas, jo dydis, biudžetas. Stebėsime, kaip kinta efektyvumo rodikliai. Ir trečia – valstybės tarnyba. Tarp kelių naujų dalykų – dėmesys aukštesniesiems tarnautojams, vadovams. Yra parengti pasiūlymai dėl darbo užmokesčio keitimo", – kalbėjo komisijos narys. Jo teigimu, valstybės valdymo priemonių gerinimas grindžiamas įrodymais paremtais sprendimais.

Nemato rezultatų

Tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė pasigenda Saulėlydžio komisijos efektyvumo.

"Pastebimų rezultatų nelabai matyti. Komisija mažins verslą kontroliuojančių institucijų skaičių, ir, manau, teisingai. Bet rezultatų akivaizdžiai nematyti. V.Milaknis pasitraukė ne be reikalo. Pati komisija dirba gal ir gerai, bet, manau, jai trūksta pritarimo Vyriausybėje. Komisijos siūlymai gali kirstis su kieno nors interesais", – sakė Darbo partijos atstovė.

Jos manymu, valstybės valdymo aparatas vis dar per daug išsiplėtęs: "Bet ne žmonių skaičiumi, o funkcijomis. Daug institucijų funkcijos dubliuojasi. Visos viešojo sektoriaus institucijos išlaikomos iš biudžeto – mokesčių mokėtojų pinigų."