Sankt Peterburge vertinami ir Lietuvos statybininkai, ir dešros

Sankt Peterburgo verslininkai teigia matantys daugiau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos verslininkais. Pastarieji Rusijoje gerbiami už atsakingą darbą, o miesto prie Nevos gyventojai lietuviškus maisto produktus labiausiai vertina už jų kokybę.

Prieš penkiolika metų pradėjęs statybų verslą Sankt Peterburge lietuvių verslininkas Audrius Pilius sako, kad Rusijos rinką galima įveikti darbštumu ir atsakingumu.

„Rusijos statybų ypatumas dar yra tas, kad praktiškai visos statybos laiku yra nepadaromos – jeigu planuojama pastatyti per dvejus metus, padaroma per ketverius. Jeigu tu sugebėsi pastatyti per trejus, būsi gerbiamas“, – aiškino jis.

Neseniai atidaręs ir virtuvės baldų įrangos saloną verslininkas tikina – seksis, jei čia atvyksi su savo specialistais. Mat Rusijoje ypač trūksta inžinierių ir gerų statybininkų.

Pasak verslininko, Sankt Peterburge neblogai įsitvirtino ir Lietuvoje kiaulių fermų kompleksų turintis Danijos verslininkas. Esą neseniai atvykęs jau įkūrė keturias fermas.

„Maisto pramonė dar nėra tokio lygio, kokio čia reikia. Augalininkystėje, gyvulininkystėje čia dar žengiami pirmi žingsniai, o Rusijos vyriausybė kreipia į tai labai didelį dėmesį“, – teigia A. Pilius.

Prieš daugiau nei du dešimtmečius į Sankt Peterburgą atvykęs vilnietis teisininkas sako, kad vietos gyventojai dar nepamiršo lietuviškų maisto produktų skonio. Esą vienintelis lietuvių restoranas  apgultas, o labiausiai perkami pieno produktai – dešros, alus. Jais prekiauja ir dideli prekybos centrai, ir mažos parduotuvės.

„Tarkime, ledai. Jeigu ten parašyta, kad natūralus pienas, taip iš tikrųjų pas mus ir yra. Labai daug ekspertizių padaryta su mūsų produktais ir ji parodo, kad labai natūralūs produktai“, – tikino verslininkas Viačeslavas Kutirkinas.

Sankt Peterburgo Prekybos ir pramonės rūmų atstovai ryšių su Lietuvos verslininkais sako užmezgę prieš dvidešimt metų, tačiau tik šiemet, po verslo forumo, jie pagyvėjo. Nors Sankt Peterburgo verslininkų sąraše Lietuva kaip partnerė užima tik 26 vietą, bendradarbiavimo nišų, pripažįstama, dar nemažai.

„Maisto produktai, turizmas. Mūsų miestas – pramoninis, todėl kuriami bendri mokslo institutų, įmonių susivienijimai. Jie kaimyninėse šalyse ieško partnerių  automobilių, farmacijos verslams kurti“, – sakė Prekybos ir pramonės rūmų departamento direktoriaus pavaduotoja Jekaterina Lebedeva.

Pasak rūmų atstovės, ieškoma partnerių ir logistikos, statybos, biotechnologijų, alternatyviosios energetikos srityse.