- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį.
Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 0C šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 0C šalčio.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis 92 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1620 kWh (27 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1380 kWh (23 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 78 eurus.
Prieš metus, 2017-ųjų vasario mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje siekė apie –1,7 0C šalčio. 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos daugiabučiuose 2017 metų vasarį vidutiniškai išleido 67 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1260 kWh (21 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Šių metų vasarį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 660 kWh (11 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi ir sudaro apie 37 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 30 eurų.
Daugiausia šilumos išeikvojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 2280 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 130 eurų. Sausio mėnesį toks butas suvartojo apie 1980 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 112 eurų.
Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,68 euro ct/kWh, šį sausį – 5,65 euro ct/kWh, prieš metus – 5,3 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų augimą šią žiemą lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštų didėjimas „Baltpool“ biržoje. Tačiau vertinant vidutinę metinę šilumos kainą, kuri parodo bendrą tendenciją visoje šalyje, šilumos kainos yra stabilios ir mažėjančios. Tai lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...