- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uosto direkcijoje vykęs išorinio uosto formuojant dirbtinę salą pristatymas sulaukė ir padėkų, ir pašaipų, ir kritikos.
Pristatyta idėja
Greičiausiai būtų buvę iš karto be jokių padėkų pasakyta, kad toks išorinis uostas jūroje yra fikcija. Bet nedrįsta užrūstinti pristatyme dalyvavusio valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio ir Seimo nario Dainiaus Kepenio.
Dažnai Lietuvoje politikai tampa tarsi apsauga stumiant įvairius sumanymus.
Dalis žmonių šiandien jau aiškiai susiformavo nuomonę, kad išorinis uostas saloje būtų tarsi „Vasiukai“ iš „12-os kėdžių“. Tik lieka klausimas – kas yra tas Ostapas Benderis?
Įdėją „Modernus ekouostas atviroje jūroje“ viešoje erdvėje pristatinėja Artūras Bogdanovas. Jis – buvęs žemės ūkio viceministras buvusio ministro Broniaus Markausko komandoje. Ministeriją paliko, kai pasikeitė žemės ūkio ministras. Kuravo žuvininkystę, kalbėdavo apie naujų uostelių, žuvų iškrovimo vietų statybą pajūryje.
Dabar driokstelėjo – pristatinėja krovininį uostą-salą jūroje. Nuo Lietuvos valstybinės žvejybos įmonės „Jūra“ laikų žinoma, kur prisiliečia kas nors susietas su Žemės ūkio ministerija, bus chaosas.
Realiai žvejyboje nei A.Bogdanovo laikotarpiu, nei prieš jį joks uostelis prie jūros neįrengtas, neskaitant už Uosto direkcijos pinigus pastatyto uosto viduje. Už ES pinigus Kuršių nerijoje padaryti žvejų valčių ištempimo įrenginiai, kuriais taip niekas ir nesinaudoja.
Kaina – spėlionių objektas
Salą rengiamasi suformuoti jūroje už maždaug 1,2 kilometro nuo jūros kranto ties antrąja Melnrage. Per Girulių mišką, kertant nemažą dalį jo, į salą eitų geležinkelis ir automobilių kelias. Būtų įrengtas tiltas arba tunelis.
Kol kas pateikiamas vienintelis skaičius. Tai, kad tiltas ar tunelis į salą kainuotų apie 300 mln. eurų. O kiek pati sala? Kol kas tokių skaičių niekas neturi arba bent nesako.
Užkulisiuose kalbama, kad suformuoti dirbtinę salą jūroje kainuotų 4-5 kartus brangiau nei pastatyti išorinį uostą ties Melnrage.
Šiuo metu po atnaujintos studijos yra žinomi tokie skaičiai, kad pastatyti išorinį uostą ties Melnrage kainuotų 619 mln. eurų, ties Būtinge - 1,163 mlrd. eurų. O salai jūroje su privažiavimais ir infrastruktūra ar užtektų 2,5 mlrd. eurų?
A.Bogdanovas viešai yra teigęs, kad siūlantys tokios pačios apimties uostą kaip ir variantas ties Melnrage ir už panašią kainą. Jų idėja, neva turinti būti vertinama svarstant Lietuvos bendrąjį planą.
Žvilgtelėjus į dirbtinės salos pristatymo jūroje viziją, matyti, kad sala būtų formuojama vos už 1-2 kilometrų nuo tos vietos, kur planuojama statyti išorinį uostą ties Melnrage. Tai ką siūloma įgyvendinti toje saloje, būtų galima įgyvendinti ir ties Melnrage. Tik auksinių tunelių ar tiltų nereikėtų.
Sala jūroje pristatoma kaip ekouostas. Bet nė žodžio apie tai, kaip tokia sala veiks pajūrio krantus, kiek Girulių miško iškirs. Ir negali būti jokių išankstinių eko ar blogio ženklų klijavimo vienam ar kitam išoriniam uostui kol neatlikta poveikio aplinkai studija.
Kyla klausimas, kam merkti į jūrą kelis kartus didesnius pinigus, jei tinkamiausia vieta išoriniam uostui ties Melnrage seniai žinoma? Alternatyva dar yra Būtingė, bet ji neįgyvendinama dėl per mažo natūralaus gylio ir Latvijos pasienio.
„Būtingės variantas atmestinas, nes uostas nusikeltų toli į jūrą ir turėtume konfliktą su Latvija“, – pristatyme teigė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška.
Kliudytų dabartiniam uostui
Nieko nuostabaus, kad dirbtinės salos uostas jūroje sulaukė ir nemažai kritikos Klaipėdos uosto bendruomenėje. Nors uosto kompanijų atstovai kalbėjo aptakiai, nes esą dar nėra ko svarstyti. Idėja su įspūdingais pinigais esanti tik svajonėse su labai tolima perspektyva.
Uosto kapitonui Adomui Aleknai užkliuvo tai, kad dirbtinė sala uždarytų dabartinio uosto įplaukos kanalą, ji įsiterptų į uosto išorės reidą. Per audrą uosto salos veikla būtų neprognozuojama. Jei kas nors atsitiktų, vilkikai iki tos salos sunkiai priplauktų.
Jūroje priešais salą siūloma įrengti vėjo jėgainių parką. Jis taptų tarsi gaudyklė laivams, jei šie išorės reide per audrą sugestų, nutrūktų nuo inkaro. Tokių atvejų yra buvę.
Problemiška ir pati salos jūroje statyba. Ji toliau nuo kranto, kur didesnis gylis, todėl reikėtų daugiau smėlio užpylimui. Jau paskaičiuota, kad maždaug 300 ha salai suformuoti reikėtų apie 40 mln. kubinių metrų smėlio. Iš kur jį paimti būtų problema. Smėlis būtų kasamas iš jūros ir sukeltų ekologines problemas.
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas pastebėjo, kad salą jūroje reikėtų pastatyti iš karto pilnai. Tai yra generuoti didelį kiekį pinigų... Tuo pat metu išorinį uostą ties Melnrage galima statyti esant vienam klientu ir palaipsniui plėsti. Dabar Klaipėdos uostas vystomas etapais ir tai ypač pasiteisina. Sala jūroje būtų tarsi naujas uostas su atskirais savo kelių, geležinkelio stočių mazgais, valdymu, o išorinis ties Melnrage būtų integruotas į dabartinį uostą. Tai yra nepalyginamai pigiau ir patogiau.
Eko uosto, nors salos jūroje ekologiškumas abejotinas, idėją dalis žmonių priima kaip įrankį, kurio tikslas yra bet kokiomis priemonėmis stabdyti dabartinio Melnragės uosto plėtrą. Yra ir tokių žmonių vertinimų – dirbama prieš Lietuvos valstybę, nes daroma viskas, kad tik nebūtų statomas išorinis uostas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...