- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių ministrams pirmininkams sausio pabaigoje planuojant pasirašys susitarimą dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis nėra tikras, ar pasirašys dokumentą.
Jis tikina, kad nauja Vyriausybė turi įvertinti visus „Rail Baltica“ projekto aspektus ir tik po to pasirašyti sutartis. Anot jo, jeigu to nebus spėta padaryti iki jo vizito į Taliną mėnesio pabaigoje, susitarimas nebus pasirašytas.
„Dar nėra informacijos tokios, kad bus pasirašoma kas nors. Kol kas nėra iki galo suderinta mūsų pozicija (...) nėra aiškiai išreikšta dėl pasirašymo. Jeigu nebus suspėta įsigilinti, suderinti, nebus pasirašoma nieko. Toks noras, tikslas yra, bet mums reikia pasižiūrėti kaip naujai Vyriausybei visas tas aplinkybes, kurios siejamos su „Rail Baltica“. Tai yra ir finansavimas, ir pirkimai, galiausiai krovinių srautai, užtikrinimas šio projekto naudingumo, užtikrinimas finansavimo šio projekto po 2020 metų. Šiandien, kad tai bus pagrindinis darbotvarkės klausimas, aš negaliu patvirtinti“, - žurnalistams pirmadienį sakė S.Skvernelis.
Anot jo, Lietuvos principinės nuostatos dėl „Rail Baltica“ projekto nesikeičia, tačiau trūksta detalių, kad būtų galima pasirašyti detalius susitarimus.
Susisiekimo ministerijos atstovai kol kas negalėjo patvirtinti, kad dėl planuojamo sutarties pasirašymo bus rengiamas ir priimtas Vyriausybės nutarimas.
Susitarimą Taline numatoma pasirašyti sausio 31 dieną - jis turėtų įtvirtinti šalių įsipareigojimus dėl projekto. Jame bus apibrėžti bendri techniniai parametrai ir „Rail Balticos“ maršrutas bei projekto įgyvendinimo terminai, statybų sąlygos, jų vykdytojas bei bendros įmonės „RB Rail“ vaidmuo, įgyvendinant preliminarias sąlygas bei tiesiant vėžę, statybų finansavimas.
Anksčiau būta problemų tarp Latvijos ir Lietuvos partnerių dėl skirtingo deklaracijų interpretavimo. Be to, ne visi svarbūs klausimai aptarti iki šiol šalių pasirašytuose dokumentuose. Todėl naujas susitarimas yra itin svarbi sąlyga tiesti vėžę - jį dar turės ratifikuoti šalių parlamentai.
Bendros trijų Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa pernai lapkritį sakė, kad šalys turi pasirašyti susitarimus, kuriuose bus patvirtinta geležinkelio kryptis. Anot jos, šio dokumento reikia, kad projektas taptų neatšaukiamas ir suteiktų pagrindą su Europos Komisija derėtis dėl paramos po 2020-ųjų.
„Rail Baltica“ projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. tuo metu įgyvendinamų projektų vertės. Vien Lietuvai 2015-2016 metais ES skyrė apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų - tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 205 mln. eurų - per „RB Rail“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...