Vyriausybė bandys pažaboti prekybos centrų apetitą | KaunoDiena.lt

Vyriausybė bandys pažaboti prekybos centrų apetitą

Dėl sausros prognozuojant mažesnį grūdų derlių ir dėl to brangsiant grūdus, o kartu – ir kai kuriuos maisto produktus, Vyriausybė svarsto sprendimus, kurie neleistų didinti maisto ir paslaugų kainų, teigia premjeras. Sauliaus Skvernelio teigimu, kontrolės institucijos turi aktyviai stebėti situaciją rinkoje.

„Vyriausybėje artimiausiu metu bus keletas susitikimų, kur mes spręsime apskritai situaciją paslaugų rinkoje, situaciją, susijusią su maisto kainomis ir pasiūlysime alternatyvius sprendimus, į kuriuos, manau, mūsų socialiniai partneriai, verslas, turėtų reaguoti“, – Akmenės rajone penktadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjeras įsitikinęs, kad dalis verslininkų elgiasi nesąžiningai, kai dėl augančių žaliavų kainų ketina branginti produktus, bet pingant žaliavoms, prekių nepigina.

„Nebe pirmą kartą matome, kada atsiranda įvairiausios įtampos rinkose, ar tai būtų žaliavų kainų svyravimas – visuomet prevenciškai iš karto visuomenei pareiškiama, kad, na, būsime priversti didinti kainas ir aišku, kaip taisyklė, visą laiką sakoma, kad šita našta guls ant vartotojų pečių. (...) Galbūt padorumą nugvelbia godumas, jisai turi tam tikras ribas. Valstybė turi daug kontrolės, priežiūros reguliavimo institucijų, kurios privalo dirbti ir proaktyviai reaguoti“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, Vyriausybė siekia dialogo su visomis verslo grupėmis, bet jeigu „supratimo, dialogo ir bendrų sprendimų nebus, Vyriausybė išnaudos visas įstatymais suteiktas teises ir galias“.

Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas.

„Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie būtiniausius maisto produktus ir paslaugas“, – teigė premjeras.

Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.

Apie kainų reguliavimą nekalbama

Premjerui S. Skverneliui prakalbus apie numatomas diskusijas su verslininkais ir socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkiai didinti maisto ir paslaugų kainų, jo patarėjas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot Skirmanto Malinausko, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose.

S. Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu. Jo teigimu, kad rizika dėl maisto ir paslaugų kainų galimo staigaus augimo atsirado, dar Seimo pavasario sesijoje priimant mokesčių reformą.

„Mes matėme labai aiškias rizikas, kad tos liekančios pajamos (dėl mokesčių pertvarkos didėsiančios žmonių pajamos – BNS) turėtų didinti perkamąją galią ir skatinti vidaus vartojimą, bet jeigu bus taip, kai būdavo ne kartą Lietuvos istorijoje nesuvaldytos kainos, tai labai daug šansų, kad didžiąją dalį šių pinigų per išaugusias pelno maržas pasiims prekybos centrai“, – kalbėjo S. Malinauskas.

„Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas“, – tvirtino jis.

S. Malinauskas kalbėjo, kad būsimos priemonės jau beveik suderintos, tačiau jų neatskleidė.

„Kelios kryptys jau dabar aiškios. Iš tikrųjų darome analizę ir renkame duomenis dėl kainų dinamikos, kiek tai koreliuoja su objektyviais veiksniais kaip žaliavų kainos. Ar nėra taip, kad augant žaliavoms kainos auga greitai ir daug, o žaliavoms pingant, to pigimo staigaus ir greito nėra“, – kalbėjo premjero patarėjas.

Jis pridūrė, kad Vyriausybė žiūrės, ar priežiūros institucijos turi pakankamai įrankių, be to, kai kuriuose versluose galbūt galėtų veikti valstybė.

„Dar vienas dalykas, apie ką svarstoma, tai pasižiūrėti į ne kainos reguliavimą, bet bendrai į valstybės dalyvavimą tam tikruose sektoriuose, kur iki šiol dalyvavo tik privatus verslas“, – sakė S. Malinauskas.

S. Skvernelis penktadienį sakė, kad dalis verslininkų elgiasi nesąžiningai, kai dėl augančių žaliavų kainų ketina branginti produktus, bet pingant žaliavoms, prekių nepigina.

Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.

Vienintelė priemonė – PVM mažinimas

Premjerui S. Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas.

Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Tokie įstatymai, kurie reguliuotų antkainius, yra nežinoma praktika Europos Sąjungoje ir tikrai abejoju, ar Vyriausybė imtųsi tokių priemonių“, – pridūrė jis.

Anot jo, Vyriausybė taip pat galėtų skatinti naujų žaidėjų į rinką atėjimą.

„Manau, kad šioje situacijoje galima kalbėti nebent apie konkurencijos skatinimą, bet čia yra ilgalaikė priemonė. Užtikrinti galimybes steigtis naujiems verslams, kurie užtikrintų, kad nebūtų jokio piktnaudžiavimo“, – tvirtino N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos kainas šiuo metu veikia brangstantys grūdai, nafta ir didėjantys atlyginimai.

„Pirma, yra pabrangę javai visose pasaulinėse rinkose dėl sausrų, kitas veiksnys yra nuo praėjusių metų vidurio beveik dvigubai pabrangusi nafta. Brangesni energijos ištekliai kelia transportavimo sąnaudas ir trečias veiksnys, labiau būdingas Lietuvai, yra sparčiai didėjanti darbo užmokestis, kas irgi turi atsispindėti galutinėse kainose“, – sakė N. Mačiulis.

Jis šiuo metu rinkoje neįžvelgė didelių problemų.

„Matydamas 2,5 proc. infliaciją, trečdaliu pabrangusius grūdus, beveik dvigubai pabrangusią naftą ir 10 proc. augančius atlyginimus, tai nematau jokių problemų Lietuvoje ir jų ieškoma ten, kur jų nėra“, – kalbėjo ekonomistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ert

Ert portretas
Politiniai pezesiai kvailų žmonių pypavimams "nesąžininga" atliepti rinkimų fone. Keista tik, kad tų pyplių vis nemažėja, naujų priauga.

...

... portretas
LAIKAS apie LITXIT galvot!

che

che portretas
lyg tai eur kursas nekrenta...kaip cia tos kainos augti gali? aaa juk cia lt...cia belekokiu pinigu infliacijas greit spekuliantai prigalvoja...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių