S. Jakeliūnas: mokesčių reformos nėra, nes Vyriausybė nespėjo „apšilti“

Realios mokesčių reformos ir pensijų sistemos pertvarka bus vykdoma kitais metais“, – pasigedusiems rimtos mokesčių reformos aiškina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Seimas priėmė kitų metų biudžetą. Taip pat priėmė būsimus mokesčių įstatymus, kurie įsigalios nuo sausio 1 d.  Apie mokesčių pakeitimus – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu, komiteto nariu Mykolu Majausku ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pone Jakeliūnai, gal pradėkime ne nuo to, kas priimta, o nuo to, kas nepriimta. Buvo daug kalbama apie įvairiausių pajamų rūšių apmokestinimo suvienodinimą, bet iš to, kas priimta, matosi, kad tokio tikslo link nelabai judama, ar ne?

S. Jakeliūnas: Tendencinga formuluotė. Tai, kas buvo pasiūlyta, iš esmės viskas buvo priimta. Kas yra programinėse nuostatose – įgyvendinama. Taip, ne pilnu mastu, bet judama ta kryptimi. Verslo apmokestinimas, veikla pagal individualias pažymas yra supaprastinta, suvienodinta. Nebėra tų įvairių veiklos rūšių. Gyventojų pajamų mokestis priklausys nuo pajamų, o ne nuo veiklos rūšies – tai yra teigiamas žingsnis ta kryptimi, kurią ir esame nusibrėžę.

– Aš turiu omeny verslo liudijimus, dividendus, darbo santykius, įvairiausias pajamas, apmokestintas tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

S. Jakeliūnas: GPM tebėra 15 proc., jis nepasikeitęs. Smulkiajam verslui, kaip minėjau, yra tarifas nuo 5 iki 15 proc., priklauso nuo metinių pajamų. Mes visi turime palaikyti smulkiausią verslą, kad žmonės galėtų funkcionuoti ir nebūtų pokyčių staigių. Jeigu smulkieji verslininkai uždirba nedaug, tai tarifas jiems yra mažesnis.

– Pone Majauskai, ko jūs labiausiai pasigendate priimtuose mokesčių pakeitimuose?

M. Majauskas: Gyvenimas teka savo vaga, ekonomika auga, žmonės moka mokesčius. Valstybė viską, ką daro, tai iš esmės tik paskirsto tai, ką surenka, padalina turimą pyragą. Bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti pyragą, bet ir pasirūpinti, kad tas pyragas būtų šiek tiek didesnis, kad rytoj gyventume geriau nei gyvename šiandien.

Jeigu „Investuok Lietuvoje“ per metus į šalį atveda apie 200 mln. eurų investicijų ir sukuria apie 4000 gerai apmokamų darbo vietų – skirkime jiems didesnį finansavimą, bet to nedarome. Pasižiūrėkime, didėja turizmo skaičiai. Vadinasi, žmonės atveža pinigus į Lietuvą – skirkime lėšas valstybės iniciatyvoms, kad tų pinigų ateitų dar daugiau. To nedarom. Pasižiūrėkime į švietimo rodiklius. Pagal eilę švietimo rodiklių atsiliekame, dabar yra tas metas, kai reikia investuoti į švietimą, bet to nedarom. Pažiūrėkime sveikatos rodiklius: vyrų mirtingumas yra pats didžiausias ES ir gyvenimo trukmė – pati trumpiausia, investuokime į psichikos sveikatą. Bet to taip pat nedarome. Tai iš esmės gyvenimas tiesiog teka savo vaga, valdžia keičiasi, profesionalai dirba, bet gyvenimas iš esmės ir nesikeičia.

– Aš tiesą sakant klausiau ne tiek apie išlaidas, kiek apie mokesčių pakeitimus.

M. Majauskas: Mūsų programoje buvo surašyta, kad turėtume supaprastinti mokesčių sistemą: sujungti GPM, sujungti darbdavių ir darbuotojų mokesčius. Ne kartą apie tai kalbėjome ir su valdančiąja dauguma, tačiau valios tuos pokyčius daryti nėra. Valdžia kalbėjo apie esminę mokesčių reformą – jos nėra. Tada sako, žiūrėkit, nedarysim esminės mokesčių reformos, padarysime šiek tiek teisingesnę mokesčių sistemą, bet vėl prie tos teisingesnės atėjo esminės lengvatos stambiesiems žemės ūkininkams. Jos buvo pateiktos, svarstytos ir joms pritarta, tik vėliau pataisas atsiėmė, kai pradėjome kalbėti, kad didelė dalis Seimo narių yra tiesiogiai tuo suinteresuoti.

Šie metai buvo pasirengimo ir apšilimo metai. Realios mokesčių reformos ir pensijų sistemos pertvarka bus vykdoma kitais metais.

– Pone Šilėnai, ko jūs labiausiai pasigendate?

Ž. Šilėnas: „Sodros“ „lubų“. Apie jas buvo seniai kalbama ir seniai žadama, kad būtų lengviau išlaikyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus. Galiausiai, tai būtų teisingesnė sistema. Tavo įmokos nėra ribojamos, o išmokos ribojamos – tad „Sodros“ „lubos“ tikrai buvo tas dalykas, kurio buvo galima tikėtis, bet jo nėra. Kažkas šnekėjo apie PVM mažinimą – to irgi nėra. Kalbant apie mokesčius, tai iš esmės yra tik jų padidinimai. Išskyrus NPD padidinimą, kuris kai kuriems žmonėms leis sumokėti mažiau mokesčių. Visais kitais atvejais mes turime tik mokesčių didinimą ir tai yra jau nežinau kelintus metus besitęsianti tendencija. Mokestines reformas tikrai buvo galima daryti, nes biudžeto pajamos vien iš mokesčių yra daugiau nei 0,5 mlrd. Surinkta papildomų pajamų. Jeigu dar pridėsime ES pinigus – pinigų yra, tai jeigu ne dabar mes tas reformas darysime, tai kada?

– „Sodros“ „grindys“ yra – jei žmogus dirba puse etato ar ketvirčiu etato, mokesčiai turės būti mokami nuo minimalios mėnesio algos. „Grindys“ yra – „lubų“ nėra, nors apie jas su įvairiomis verslo, investuotojų organizacijomis kalbama jau metų metais.

S. Jakeliūnas: Lubos yra vienas iš elementų. Iš esmės jos tikrai gali būti įvestos, bet pirmiausiai turi būti sutvarkyta „Sodros“ sistema. Mes galų gale išsprendėme „Sodros“ skolos problemą, kuri ten visiškai nepriklausė ir palūkanos buvo mokamos į valstybės biudžetą – to nebėra. Jeigu dar sutvarkysime mokesčių sistemą, apjungiant darbdavio ir darbuotojo mokesčius ir pertvarkysime tuos dalykus...

– Jūs sakote „jeigu“ – tam yra politinės valios?

S. Jakeliūnas: Be abejo.

– Juk dabar galėjote tai daryti?

S. Jakeliūnas: Tai buvo pirmieji metai. Vyriausybės ministrai atėjo nauji, jie nedalyvavo rinkimų kampanijoje – reikėjo susidirbti, reikėjo pajusti, kaip dirba vyriausybė, suprasti, kaip kas veikia.

– Pone Jakeliūnai, aš esu tikras, kad jūsų stalčiuje, perkeltine prasme, yra tiek mokesčių pasiūlymų, tiek variantų, kad juos jau buvo galima įgyvendinti. Tiek jūsų, tiek pono Šilėno ar pono Kuodžio, kitų ekspertų pasiūlymai, kuriuos jums teikė.

S. Jakeliūnas: Šie metai buvo pasirengimo ir apšilimo metai. Realios mokesčių reformos ir pensijų sistemos pertvarka bus vykdoma kitais metais.