Rytų šalių vairuotojai keičia Lietuvos transporto įmonių veidą

Nors dirbti Lietuvoje dažniausiai siekia ukrainiečiai, baltarusiai, tačiau pasitaiko ir Rumunijos, Moldovos, Serbijos piliečių.

Lietuvoje vilkikų vairuotojai yra deficitas, išskyrus kelias atokesnes savivaldybes, todėl leidžiama įdarbinti užsieniečius. Lietuvos darbo birža per 2015 metus išdavė 61 proc. daugiau leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje, apie trys ketvirtadaliai leidimų tenka tolimųjų reisų vairuotojams, kurie nuolat laikosi paklausiausių profesijų sąrašo viršūnėje.

„Nauji ir nepažįstami maršrutai, taip pat vairuotojų kaita dažniausiai lemia transporto ir logistikos įmonių riziką, todėl neturėtų kelti nuostabos, kad draudimo pasiūlymai drausmingai ir nedrausmingai važiuojančioms įmonėms skiriasi net iki 6–7 kartų. Trūkstant darbo jėgos, įmonės į darbą priima vairuotojus net ir žinodamos, kad jie atsakingi už įvykį prieš tai buvusioje darbovietėje. Be to, pastaruoju metu įdarbinama daug trečiųjų šalių piliečių. Dalis jų stokoja tarptautinių pervežimų patirties ir ne visi darbdaviai turi galimybę išsamiai įvertinti tokių vairuotojų profesionalumą, gauti rekomendacijas“, - sako BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius.

G. Radavičiaus teigimu, Lietuvoje yra nutikę ir tokių istorijų, kai pasamdytas vienos Rytų šalies vairuotojas jau pirmojo reiso metu išsiėmė norimas vilkiko detales, patį automobilį paliko aikštelėje ir pabėgo.

„Lietuvoje užsieniečiui įsidarbinti galima turint minimalią vienerių metų patirtį tarptautiniuose pervežimų srityje, o nepatyrę, neįgudę vairuotojai nesijaučia užtikrintai vairuodami užsienyje. Maršrutai ilgi, tenka važiuoti labai apkrautais, nepažįstamais keliais ar mums neįprasta kairiąja kelio puse. Vairuotojai gali pražiūrėti kelio ženklus, lėčiau sureaguoti į situaciją arba patys sukelti avariją. Ir patys vežėjai trečiųjų šalių piliečius vertina kaip keliančius didesnę riziką, nes jie gali ir nebegrįžti iš reiso, mesti likimo valiai automobilį“, - sako G. Radavičius.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais iš penkių didžiausių Lietuvos miestų, kurie įdarbina daugiausiai užsieniečių, tik Kaune yra užtektinai tolimųjų reisų vairuotojų, o Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje jų trūksta.

Vidutinė vilkikų ne Lietuvoje patiriama žala yra apie 2800 eurų, tačiau Didžiojoje Britanijoje bendras žalos dydis viršija kitų valstybių vidurkius. Čia beveik kiekvienoje byloje reikalaujama neturtinės žalos: teismų praktika šalyje įtvirtino tokią teisę bei stipriai ją gina. Šiuo metu draudimo bendrovė BTA administruoja bylą, kurios žala nukentėjusiajai Didžiosios Britanijos pilietei gali siekti apie 4 mln. eurų. Į įvykį pateko jaunas ir nepatyręs Lietuvos įmonės vilkiko vairuotojas.

„Eismo įvykių, į kuriuos patenka vilkikai, žalos yra labai didelės ir gali siekti keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų, todėl vertindami transporto ir logistikos įmonę naudojamės visomis prieinamomis duomenų bazėmis, ypač jei klientas yra naujas“, - sako G. Radavičius.

Transporto ir logistikos įmonė paprastai savo automobilių parką draudžia vieneriems metams į priekį, todėl jei ji tuo metu imasi naujų maršrutų ir samdo mažiau patyrusius vairuotojus, kurie patenka į įvykius, tai atsiliepia draudimo kainai ateityje.