Rygos uosto pamokos Klaipėdoje

Vanduo – efektyvi priemonė

Daugelį metų dėl dulkančių anglių vyko trintis Rygoje tarp miesto ir uosto. Plaukiant keltu iš Rygos į Stokholmą teko stebėti, kaip kraunant anglis naudotos vandens rūko patrankos.

Jos yra populiarios, nes tai yra palyginti nebrangi priemonė. Viena pramoninė patranka, priklausomai nuo galingumo, kainuoja nuo 2 iki 8 tūkst. eurų. Bet gali būti ir brangesnių. Yra patrankų, kurios sumontuotos ant specialių savaeigių mašinų su vandens rezervuarais.

Uostuose tradiciškai naudojamos pigesnės patrankos prie kurių vanduo jungiamas atvestomis žarnomis.

Kai kuriuose terminaluose, kur kraunami palaidi birūs kroviniai, prie išvažiavimų įrengti specialūs momentiniai mašinų apiplovimo įrenginiai, kad dulkės nebūtų išnešiojamos į kelius už uosto. Panašiai yra ir KLASCO, kur nuolat laistomi vidinės teritorijos keliai.

Roterdamo, Hamburgo, Antverpeno uostuose naudojamas didesnis arsenalas įvairių aplinkos apsaugos priemonių. Jomis saugoma ne tik tai, kad dulkių neneštų į gyvenamųjų namų kvartalus, bet ir kad neterštų uostų akvatorijų.

Taršos atvejų būna visuose uostuose, nes krova yra gamyba ir to neįmanoma išvengti. Bet sistema Vakarų Europoje sutvarkyta taip, kad ne tada, kai prasideda tarša imamasi rūpintis apsaugos priemonėmis, o nuolat. Tai daryti verčia griežta kontrolė ir didelės baudos už aplinkos taršą.

Olandai ir vokiečiai yra vieni iš lyderių kurdami uostų apsaugos nuo taršos priemones.

Pertvarkys krovos aikštelę

Iš Baltarusijos gabenamas naftos koksas ir geležies rūda KLASCO jau kraunami ne pirmus metus. Ekstremali situacija įvyko tik šiemet. Įtakos turėjo itin karšti, o po to sekę vėjuoti orai.

Į ekstremalią situaciją KLASCO reagavo greitai. Ji įsigijo šešias vandens rūko patrankas ir dar dvi planavo pirkti. Priklausomai nuo vėjo krypties KLASCO sukuria rūko sienas į vieną ar kitą pusę, kurios stabdo nešamas daleles. 

KLASCO dabar jau skiria dėmesį aplinkosaugos priemonėms. Ji ne tik naudoja patrankas, laisto savo teritoriją, bet ir pradėjo naudoti ekologišką medžiagą naftos koksui dengti. Kroviniai pradžioje buvo apipurkšti specialia įranga vandens bei celiuliozės mišiniu. Vėliau pradėta naudoti efektyvesnė priemonė parengta krakmolo pagrindu. Išdžiūvus susidaro plėvelė, kuri išlaiko krovinio drėgmę ir neleidžia jam dulkėti.

Tai yra visiškai nauja uostų krovos terminalų apsaugos nuo dulkėtumo priemonė. Ją sukūrė viena Olandijos kompanija. Jis naudojama Vakarų Europos terminaluose.

Vyks pokyčių ir birių krovinių terminalo teritorijoje. Planuojamos naujos aikštelės, kurios leis išplėsti krovos plotą ir sumažinti rietuvių aukštį. Didesnės galimybės atsivers, kai šalia bus baigtos tvarkyti dabar rekonstruojamos krantinės. Per metrus kraunama per 900 tūkst. tonų naftos kokso ir geležies rūdos. KLASCO tai yra svarbus krovinys, jis sudaro apie dešimtadalį jos bendros krovos.

Iškels rizikingus krovinius

Per pastaruosius kelerius metus į įrangą ir technologijas, kurios trumpintų operacijų laiką, mažintų jų kiekį ir energijos išteklius, saugotų aplinką nuo taršos, KLASCO investavo maždaug milijoną eurų.

Buvo įsigyti nauji, didesnio galingumo „Tukan“ kranai. Krova pagreitėjo, jos poveikį aplinkai tapo mažesnis. Buvo nutiesti ir nauji lietaus vandens surinkimo tinklai.

Rygos uosto pavyzdys įrodė, kad visiškai išvengti taršos teritorijose arti gyvenamųjų namų įmanoma tik iškėlus taršius terminalus. Nesutarimai dėl anglių krovos Rygoje tarp uosto ir miesto tęsėsi ne vienerius metus. Sprendimas buvo surastas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos anglys Rygos uoste bus kraunamos Krievu saloje, kuri yra Rygos užmiestyje, netoli uosto vartų. Jam įrengti panaudota 150 mln. eurų Rygos uosto ir ES lėšų. Anglys sudaro apie 40 proc. Rygos uosto krovinių. Perėjimas į Krievu salą vyksta sudėtingai. Verslininkai baiminasi, kad nespės laiku įsirengti terminalų. Jie mano, kad Rygos miesto dūma nurodė per griežtą išsikėlimo terminą. Miestas daugelį metų kentęs anglių dulkes nori jų kuo greičiau atsikratyti.

Ateityje, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rekonstruos jūrų perkėlos terminalo krantines, dalį aplinkai rizikingų krovinių KLASCO numato iškelti į pietinę teritoriją.

Suvokdama, kad dėl naftos kokso vis tiek bus nuolatinis gyventojų nepasitenkinimas,  KLASCO pažadėjo ieškoti būdų kaip jį greičiau iškeldinti iš pagrindinio terminalo.