- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar lietuviai vyksta į Rygą dėl didesnio kiekio lėktuvų reisų, o ateityje vyks ir dėl palankių kruizinių reisų.
Dvigubins turistų kiekį
Rygos uosto administracija skelbia, kad per artimiausius 10 metų kruizinio sektoriaus vystymas taps vienu iš prioritetų.
Iki 2030 metų Rygos uostas iškėlė sau tikslą padvigubinti atplaukiančių kruiziniais laivų ir keleivių kiekį. Jei 2018 m. Rygos uoste lankėsi 75 tūkst. kruizinių keleivių, tai 2030 metais jų laukiama per 160 tūkstančių.
Rygos uostas planuoja priimti ne tik praplaukiančius kruizinius laivus, bet ir tapti kruizų pradžios ir pabaigos uostu. Manoma, kad iš Rygos galėtų būti bent keletas kruizinių maršrutų po Baltijos jūrą. Į juos būtų pritraukiami klientai ne tik iš Latvijos, bet ir Lietuvos, Rusijos. Manoma, kad dėl gero oro linijų susisiekimo su Latvijos sostine, jūrų turistai atvyktų ir iš kitų Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalių.
Svajoja apie naujas linijas
Rygos uostas nori tapti savotišku regiono kruizų centru, nors visiškai aišku, kad varžytis su Talino uostu šioje srityje jis nepajėgtų.
Taip pat Rygos uostas planuoja stiprinti ir keleivinių keltų linijų kiekį. Šiuo metu iš Rygos yra keleivių požiūriu pakankamai palanki keltų linija į Stokholmą.
Rygos keleivinių laivų terminalas yra geroje vietoje, tačiau jo plėtrą riboja pagal dešiniąją Dauguvos krantinę einanti Eksporto gatvė.
Kur iš Rygos galėtų būti nauji keltai? Galbūt į Lenkiją, Vokietiją, galbūt dalį Švedijos. Gal netgi Suomiją, nors ko gero į ją palankiausia keliauti iš Talino.
Jūrų turistams – miesto centras
Iššūkį būti vienu sparčiausiai augančių kruizinių uostų regione Ryga priima todėl, kad iš senojo miesto dalies į Krivų salą iškeliant dalį krovinių, šalia senamiesčio atsilaisvino teritorijos, kurias miestas planuoja panaudoti jūrų turistų traukai.
Rygos uosto administracija skelbia, kad nauji kruiziniai ir keleiviniai laivai būtų priimami atsilaisvinančiose apie 600 metrų ilgio krantinėse Andreisala ir Eksporto gatvės uosto dalyse. Jos prasideda tuoj už dabartinio Rygos jūrų keleivių terminalo.
Artimiausiu metu planuojama parengti projektus, kaip atnaujinti tas buvusias krovos krantines ir jas tinkamai pritaikyti kruizinės ir keleivinės laivybos reikmėms.
Priminsime, kad 2018 metais Rygos uoste lankėsi per 70 kruizinių laivų. Šiais metais užsiregistravo 75 kruiziniai laivai. Pernai dauguma laivų buvo priimami toli nuo Rygos centro esančiose naujai pastatyto Krivu salos uosto krantinėse, nes į jas dar nebuvo iškelti kroviniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...