- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pirkėjai Lietuvoje stebisi šilauogių kainomis, jos čia nėra brangesnės nei kitur pasaulyje, sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistas Darius Kviklys. Pašnekovas taip pat pažymi, kad į Lietuvos sodus pradeda grįžti dar viena rudens gėrybė – svarainis.
Stebisi šilauogių kainomis
Nors dažnas pirkėjas stebisi šilauogių kainomis, D. Kviklys sako, kad kitose šalyse šilauogės tikrai nėra pigesnės.
„Lenkijoje, kur šiuo metu auginama beveik daugiausia šilauogių pasaulyje, kainos irgi yra didelės. Jas sunkiau išauginti, joms reikia ypatingos dirvos – labai rūgščios, o tokios natūraliai daugelyje vietų nėra arba tos vietos nėra tinkamos ūkininkauti.
Įrengti šilauogių plantaciją tikrai nemažai kainuoja, o įrengimo kaina iškelia uogų savikainą. Ir jei, pavyzdžiui, juoduosius serbentus galima skinti kombainu, tai šilauogės turi būti skinamos tik rankomis ir ne kartą, nes visos vienu metu nesunoksta. Didesnėse plantacijose atsiranda ir problemų dėl paukščių, todėl tenka įrengti uždangas. Dar kainai įtakos turi ir tai, kad šilauogė buvo pripažinta skaniausia uoga pasaulyje“, – aiškina D. Kviklys.
Savo ruožtu Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius pažymi, kad šilauogių sodinukai brangūs, uogų užauga ne tiek jau ir daug, rinkoje jų palyginti mažai, o tai yra dar viena priežastis, kodėl šilauogės nėra iš pigiųjų.
„Labai nedaug šilauogių augintojų jas augina tam, kad parduotų, dažniau jos auginamos savo reikmėms. Šių uogų augintojų pernelyg nedaugėja, nes jos labai jautrios šalnoms. Be to, joms reikalinga specifinė augimo aplinka. Geriausia – kur smėlis. Jų daugiau būtų galima auginti pajūryje, kur mažiau šalnų, arba Dzūkijoje, kur smėlėtos dirvos ir būtų galima įrengti apsaugą nuo šalnos.
Šiemet šalnų buvo daug, daug kas nušalo, o šilauogės yra jautrios. Tai yra esminės priežastys, lemiančios tokią šilauogių kainą, kokia ji yra, bet Lietuvoje ji nėra kažin kiek didesnė nei visur pasaulyje“, – teigia pašnekovas.
LRT.lt pasidomėjo šilauogių kainomis Lietuvoje bei Lenkijoje. Perkant šilauoges iš ūkininkų Lietuvoje, už kilogramą gali tekti sumokėti 5–6 eurus, parduotuvėje toks pats kiekis gali kainuoti ir 10 eurų. Lenkijoje, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugpjūčio pabaigoje šilauogių kilogramas kainavo iki 4,49 euro.
Kur dingo svarainiai ir ką iš jų gaminti
D. Kviklio teigimu, vieno iš kadaise populiarų rudens vaisių – svarainių – bumas senokai praėjęs, tačiau jie pamažu grįžta į sodus, o šių metų derlius jau pradeda nokti.
„Svarainių bumas, buvęs prieš 20–30 metų, jau praėjo. Tuomet visi masiškai sodino ir galvojo, kad ūkininkams tai bus aukso kasykla. Tačiau taip neįvyko, nes perdirbimo pramonė nuėjo kitu keliu. Dabar po truputį svarainis atsigauna, ūkininkai rodo susidomėjimą šiuo vaisiumi, kadangi dabar atsirado bendros Lietuvos, Latvijos ir Švedijos veislės. Kartu sukurta svarainių veislė be dyglių, kuri veda stambius vaisius“, – pasakoja D. Kviklys.
Svarainis yra sunkiai apdorojamas vaisius, taip pat jis nėra toks vaisius, kurį mes galėtume valgyti tiesiai nuo krūmo arba neapdorotą. Tam, kad jį paruoštume maistui, reikia įdėti nemažai darbo ir laiko.
Savo ruožtu žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė Elžbieta Monkevič sako, kad svarainis nėra ir vargu ar bus populiarus vaisius, nes jis sunkiai apdorojamas. Tačiau tą perpratus, su svarainiais galima pagaminti daugybę skanių patiekalų.
„Svarainis yra sunkiai apdorojamas vaisius, taip pat jis nėra toks vaisius, kurį mes galėtume valgyti tiesiai nuo krūmo arba neapdorotą. Tam, kad jį paruoštume maistui, reikia įdėti nemažai darbo ir laiko.
Jeigu jau pagaminote svarainių sirupą ar drebučius, tikėtina, jog lieka cukrinukų. Juos galite naudoti ir kaip saldainius, virti arbatas arba susmulkinus dėti į salotas, sriubas, troškinius, ypač puikiai jie dera su kopūstais“, – kalba E. Monkevič.
Pasak pašnekovės, dabar parduotuvėse galima rasti ir cidonijų – svarainio giminaičių. Šių vaisių panaudojimas platesnis, nes jie daug didesni ir paprasčiau paruošiami maistui. E. Monkevič pažymi, kad tai yra labiau pietiniuose kraštuose augantis augalas, tad geriausiai jis ir tinka rytietiškiems arba pietietiškiems patiekalams – plovams, troškiniams, ypač gardu su aviena.
Vitaminų bomba spanguolė
Dar viena naudinga rudens gėrybe galima tituluoti spanguolę. Jos, pasak E. Monkevič, gerai išsilaiko, nes jų sudėtyje yra benzoinės rūgšties, turinčios konservuojamųjų savybių.
„Kokia yra tikrai šviežia spanguolė? Ogi tokia, kuri numesta laiptais dar ir šokinės, stangri, blizganti. Laikyti spanguoles galima šaldytuve, sandariai uždarytame plastikiniame indelyje. Deja, kaip ir visos kitos uogos, spanguolės gali pradėti greitai pūti, jei supuvo bent viena. Jeigu planuojate jas laikyti ilgiau, būtinai perrinkite ir išmeskite visas minkštas uogas“, – pataria E. Mokevič.
Žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė dalijasi patarimais, kaip žiemai paruošti spanguoles ir kam jas panaudoti:
Paruošti švarų stiklainį. Nuplautas ir nusausintas spanguoles užpilti šaltu virintu vandeniu. Laikyti šaldytuve. Taip laikyti tinkamos spanguolės, surinktos spanguolių sezono rinkimo pradžioje. Jos yra tvirtesnės.
Nuplautas ir nusausintas spanguoles perrinkti, atrinkti visas nors kiek minkštas uogas – jas reiktų suvartoti iš karto. Tvirtas ir blizgančias galima laikyti šaldytuve, sandariai uždarytame indelyje kelis mėnesius.
Spanguolės, rinktos pavasarį, valgomos iš karto, nes yra minkštos. Nors jos jau prarado didesnę dalį savo vertingųjų medžiagų, bet lieka skaniausios.
Geriausiai maistines medžiagas išsaugo šaldymas. Šaldyti galima ir sveikas uogas, ir pertrintas. Šaldykite tokiomis porcijomis, kurias sunaudosite iš karto.
Galima pertrinti uogas kartu su cukrumi, bet šiuo atveju cukraus reikia nemažai, maždaug kilogramas uogų ir 800 g cukraus. Tokias pertrintas uogas geriau laikyti šaldytuve.
Taip pat galite sušaldyti visą uogų kiekį, o reikalui esant pasigaminti iš jų ir pagardą prie mėsos, ir išvirti uogienę arba džemą.
Spanguoles galima džiovinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Suskaičiavo: pigesnių Velykų Lenkijoje ieškantiems lietuviams teks nusivilti
Atvykus į Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančius Suvalkus, miestelio turguje girdisi lietuviški balsai. Užsukus į vietinę maisto prekių parduotuvę, balsai dar garsesni. Lietuviai į Lenkiją vis dar traukia įsigyti pigesnių prekių. Patikrinus...
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...