- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ siekia formuoti teigiamą Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) įvaizdį, be kita ko, į savo pusę patraukiant Europos Komisiją. Be to, Rusijos koncernas „Gazprom“ per tarpininkus ir toliau siekia išlaikyti įtaką Lietuvos dujų rinkoje, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Vis aktyvesnė korporacijos „Rosatom“ „įvaizdžio formuotojų“ (lobistų, diplomatų, politikos technologų, žurnalistų) veikla rodo išskirtinį Rusijos dėmesį Lietuvos kaimynystėje vykdomiems energetiniams projektams. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šis dėmesys tik stiprės: toliau bus bandoma patraukti į savo pusę EK pareigūnus, daryti įtaką per žiniasklaidą, naudotis Rusijos ir Baltarusijos politikos technologų paslaugomis“, - rašoma pirmadienį paskelbtoje VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
Pasak žvalgybos pareigūnų, 2016 metų kovą Minske buvo įsteigtas Rusijos ir Baltarusijos ekspertų klubas, kuriame dalyvauja žinomi Rusijos propagandistai, o į klubo darbotvarkę įtrauktas Astravo AE įvaizdžio gerinimas. Anot VSD, klubo narių atsiliepimai apie Astravo AE rodo, kad tai - politinis projektas.
„2016 metų rugsėjį Maskvoje buvo surengta klubo diskusija „Baltarusijos AE – sąjunginės valstybės plėtros projektas“, kurioje Astravo AE projektas pateiktas kaip iškilus Baltarusijos ir Rusijos integracijos pavyzdys. Tai patvirtina akivaizdžiai dominuojantį politinį Astravo AE projekto aspektą“, - rašoma ataskaitoje.
VSD teigimu, Rusija taip pat intensyvina lobizmą Europos Sąjungos institucijose, kur siekiama atgaivinti Kaliningrade statytą Baltijos atominę elektrinę. Lobistiniais renginiais siekta užsitikrinti eksporto rinkas ES, tačiau renginiai nebuvo sėkmingi.
„Rosatom“ pavyko Briuselyje surengti kelių projektų, įskaitant ir Baltijos AE Karaliaučiuje, pristatymųus, tačiau į šiuos renginius nesugebėta įtraukti tiek ir tokio rango ES pareigūnų bei valstybių narių atstovų, kiek tikėtasi.
Žvalgybininkų teigimu, Baltarusija ir toliau neteiks visos informacijos apie Astravo AE projekto eigą.
VSD prognozuoja, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ sieks išlaikyti įtaką regione ir tieks dujas per jam palankius tarpininkus.
„Prognozuotina, kad „Gazprom“ sieks išsaugoti savo pozicijas regione, taip pat ir bandydamas manipuliuoti tiekiamų dujų kaina: pavyzdžiui, veikdamas per itin lojalius sau prekybos tarpininkus ir sudarydamas jiems palankesnes nei kitiems pirkėjams dujų įsigijimo sąlygas“, - rašoma ataskaitoje.
Lietuva yra viena didžiausių Astravo AE kritikių. Šalies Vyriausybė ragina ES institucijas ir kitas šalis visos ES mastu blokuoti joje pagamintos elektros importą, tačiau šią idėją kol kas palaikė tik Lenkija.
Astravo elektrinę stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo AE stato pažeisdama saugumo reikalavimus. Anot Lietuvos pareigūnų, susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.
Baltarusija teigia, kad jėgainė statoma laikantis saugumo reikalavimų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...