- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.
„Kol kas sunku būtų lyginti pirkėjų meilę lietuviškiems maisto produktams ir lietuviškai kosmetikai. Mūsų tinkle lietuviški prekių ženklai sudaro apie 10 proc. visų parduodamų kosmetikos, kūno priežiūros priemonių. Tačiau pastebime, kad šis segmentas nuosekliai auga“, – pažymi prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skaičiuoja, kad „Maxima“ prekybos tinkle yra maždaug 350 kosmetikos priemonių, pagamintų Lietuvos gamintojų, o jų pardavimai sudaro maždaug 9 proc. visų pardavimų.
„Palyginę šių ir praėjusių metų pardavimus, matome, kad lietuviškų prekės ženklų kosmetikos pardavimai yra išaugę maždaug dviem procentais. Kiekvienais metais augimas yra tolygus. Galvojame, kad jis galėtų būti didesnis, jei tiekėjai pasiūlytų daugiau įvairesnių prekės ženklų ir įvairesnės produkcijos, daugiau padirbėtų vystydami prekės ženklą“, – kalba R. Saulytė.
Savo ruožtu prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis teigia, kad tiek kalbant apie kūno priežiūros prekes, tiek apie veido kosmetiką ar šampūnus – visur lyderiaujančiose pagal pardavimus pozicijose galime rasti ir produktų su lietuviškais prekių ženklais.
Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, žmogus neturi laiko gilintis į produkto sudėtį, tad renkasi tą, apie kurio prekės ženklą turi nuomonę.
„Apie kūno priežiūros priemones, jei jos yra, tarkime, iš Skandinavijos, greičiausiai manome, kad yra natūralios, jei iš Prancūzijos – turbūt labai gerai, prabangu, jei iš Vokietijos – atsiduoda tepalu, nes Vokietija – žinomiausia kaip automobilių gamintoja. 9–10 proc. yra fantastiškas rezultatas, nes Lietuva nėra ta šalis, kuri, manoma, galėtų atlikti didelius mokslinius tyrimus ir pagaminti gerus produktus. Tie 9 proc., matyt, parduodami dėl geros kainos, taip pat todėl, kad tikima, jog, kaip ir lietuviški maisto produktai, kūno kosmetika yra natūralesnė“, – teigia rinkodaros specialistas.
Atsiranda patrauklių lietuviškų naujovių
Pagrindinę lietuviškos kosmetikos pardavimų dalį, anot „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovių, užima „BIOK laboratorijos“ linijų „Rasa“, „Margarita“, „Aras“ kosmetikos priemonės.
G. Bielskytės teigimu, „Rimi“ prekybos tinkle labai pasiteisino ir nišinių natūralių „Uoga Uoga“ gaminių pasiūlymas pirkėjams.
„Šio ženklo gaminių pardavimai viršijo mūsų lūkesčius, artimiausiu metu planuojame šios kosmetikos turėti visose mūsų „Rimi Hypermarket“ formato parduotuvėse. Nors neprekiaujame dekoratyvine kosmetika, tačiau šiam gamintojui padarėme išimtį – šiandien mūsų lentynose galima rasti ir „Uoga Uoga“ pudrų, blizgesių lūpoms ir kitų produktų. Šios sėkmės paskatinti į savo lentynas priėmėme ir kito lietuvių gamintojo „You&Oil“ gaminius, kurių gamybai naudojami eteriniai aliejai“, – pasakoja pašnekovė.
G. Bielskytės teigimu, nors didelė dalis pirkėjų vis dar pagal įprotį renkasi didžiųjų užsienio gamintojų – „L`Oreal“, „Nivea“, „Dove“ – produkciją, lietuviškos kosmetikos pardavimai auga, nes pirkėjai ieško nišinių, natūralių, geros kokybės produktų ir juos randa tarp lietuviškų gamintojų gaminių.
Padėtų naujovės ir dėmesys produkcijai
Principas „rinkis prekę lietuvišką“ lietuviškoms kūno priežiūros priemonėms, kosmetikai galėtų prigyti, nes žmonės tiki, kad Lietuvoje pagamintos prekės yra kokybiškesnės, natūralesnės. Tad žmonės tikrai mielai rinktųsi ir lietuvišką kosmetiką, bet reikia, kad pasiūla būtų didesnė, įsitikinusi R. Saulytė. Jos teigimu, lietuviška produkcija savo kaina gali sėkmingai konkuruoti su atvežtine, natūralumu ji užsienietišką netgi lenkia, tačiau prekės ženklo žinomumu, pasiūla ir naujovėmis lietuviška kosmetika nusileidžia.
„Čia galioja labai paprasta taisyklė – kuo daugiau naujienų siūlai, kuo daugiau kalbi apie tas naujienas ir jų naudą, patrauklumą, tuo pardavimai yra didesni. Užsienietiška kosmetika yra stiprūs prekės ženklai, jie pristato daug naujienų kiekvieną mėnesį, jau nekalbant apie metus. Lietuviai šiuo atveju dar atsilieka. Tačiau jei žiūrėtume į savybes (kažkada esame darę apklausas), lietuviška prekė, palyginti su užsienietiška, laikoma natūralesne“, – kalba pašnekovė.
Prekybos tinklų atstovių teigimu, labai svarbu, kad lietuvišką kūno kosmetiką gaminančios įmonės pasiūlytų naujų, įdomių produktų, atsirastų naujų prekės ženklų.
Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, dienos, kada lietuviška kosmetika, kūno priežiūros priemonės pardavimais prilygtų užsienietiškai, nebūtų iliuzija, jei Lietuvoje atsirastų stiprus prekės ženklas, kuris turėtų labai stiprias asociacijas su natūralumu, kokybe, tam tikra prabanga ar kitomis savybėmis. Tai galėtų kilstelti nuomonę apie visą lietuvišką kūno kosmetiką.
„Rinkodara prasideda nuo produkto kūrimo, tad dėmesį reikia sutelkti į produkciją, o ne jos reklamą“, – sako L. Šimonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus17
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...